Edvardo Galvanausko tinklaraštis

MESIJŲ PASIUTPOLKĖ

Edvardas Galvanauskas — Sat, 27 Mar 2010 19:52:26 +0000

Artėjant rinkimams tik ir girdisi – ateis Mesijas ir išgelbės pasaulį! Jei ne pasaulį – tai bent Kauną. Jo vardas bus jei ne ZUOKALA tai PAKSALA, arba ANDRIUKALA, arba VYTUKALA….. „vien žo“ tai bus MESIJAS ir taškas.
Rinkimų vajus prasidėjo. Tai pats darbymetis partijoms ir jų lyderiams. Ir vėl bus kvailinami žmonės tautiečiai. Todėl norėčiau viešai panagrinėti politinių triukų virtuvę. Iš anksto Atsiprašau, jei įžeisiu nekaltus politikus, tačiau jei jie įsižeis tai bus kaip toj pasakoj „vagie – kepurė dega“.
Esu įsitikinęs, kad Prezidentės reikalavimas dėl tiesioginių mero rinkimų, vienas geriausių sprendimų per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje iš politikų pusės. Ne veltui jis susilaukė visų partijų tylaus, tačiau atkaklaus pasipriešinimo. Ir nenuostabu, nes praktiškai visos Lietuvos partijos jau parodė tikrąjį savo veidą ir tikruosius siekius. Suprantama, kad dvi didžiosios (ašinės) partijos susiformavusios komunistinės ideologijos pagrindu turi puikią hierarchinę sistemą ir pakankamai tvirtą valdžią viduje. Todėl jos ir dominuoja. Tai turi savų pliusų ir minusų.
Pirmas pliusas – tai drausmė – visi šių partijų nariai apsikabinę savo pažystamus ir draugus, gimines per visus rinkimus drausmingai traukia balsuoti. Ir jie tikrai nepamiršta paskambinti daugumai savo pažystamų, dažnai net patys nuveža juos iki urnų. Tokių „balsuotojų“ per Lietuvą susidaro per 30%. Kitas pliusas – tai, kad visi partijos nariai klusniai vykdo VADŲ politiką. Tiksliau ne vykdo, o skelbia.
Minusas – partinis „veikėjas“ gali vogti iš tautos kišenės, tačiau šios schemos dėka jis NEPAKEIČIAMAS miesto taryboje, seime ir valstybinėje tarnyboje.
Kitas minusas – tai, kad Lietuvos sisteminių partijų LYDERIAI visiškai neprisileidžia „šviežio, blaivaus“ proto. Jie keičiasi tik tuomet, kai visiškai nusensta, suserga arba retais atvejais visiškai susikompromituoja. O naujai mąstantys, populiarūs, žinomi žmonės priimami į partijas dažniausiai tik tam kartui partijų reitingui pakelti. Jie gali likti partijose tik vieninteliu atveju – jei besąlygiškai paklūsta partijos lyderiui. Pabrėžiu – besąlygiškai, tai reiškia, kad Lyderiui paliepus privalo nusižengti savo sąžinei, doros principams, įsitikinimams. Kaip veikia šis mechanizmas?
Ne paslaptis, kad daugumą žmonių turi potraukį liaudyje vadinamu „bandos jausmu“. Esame pirmykštės bendruomeninės santvarkos palikuonys, todėl kiekvieno žmogaus pasąmonėje užkoduota lyderio (globėjo) paieška. Tai ypatingai atsispindi morališkai silpnesnio žmogaus pasąmonėje, todėl dauguma tokių žmonių šiuolaikinėje visuomenėje ir stoja į bandas-partijas, kurias suburia ryškios t.y. veiklios asmenybės – LYDERIAI-GUDRUČIAI. Žmonės partijose tikisi gauti asmeninės naudos – kas užtarimo, kas darbo, kas bendravimo ir t.t. Todėl žmonės, kuriems sunku su gyvenimu kovoti vieniems, kurie jau nebežino kaip gyventi, kur gauti darbą, kaip sumokėti nepagrįstai didelius mokesčius – todėl jie kaip pirmykštėje bendruomenėje buriasi tik šiais laikais į partijas. Trumpas pvz.: šeima, kaip ir kiekvienas doras lietuvis , keikė partijas, protestavo nebalsuodami ir t.t. todėl, kad savo sergantiems artimiesiems niekaip negaudavo pagal ligą priklausančių žmogui siuntimų pas gydytoją ar į sanatoriją. Tiksliau gaudavo, bet tik už pinigus. Taigi kartą, netyčia viename pobūvyje, susipažino su „partiniu veikėju“, kuris būdamas valdžios partijos įtakingu nariu, pasinaudojo savo ryšiais ir įtaka ir pradėjo šeimą „šefuoti“ t.y. sutarė su bendrapartiečiu ar per partinę liniją pareigose pakeltu gydytoju, kad ši šeima išskirtine tvarka gautų nemokamas paslaugas, nors jai tai ir taip priklauso. Žinoma, šeima net nesuprato, kad šis žmogus tik partinio klano dėka, turi tokią įtaką. Ir nors partija žino bendrą visuomenės sopulį, tačiau stengiasi keisti ne sistemą, bet konkretų atvejį, taip išlaikydama rinkėjų skaičių. Šeima tapo be galo dėkinga „veikėjui“ ir po metų šis veikėjas jau savo balsavimo dėžutėn įsidėjo apie 50 balsų šios šeimos pažystamų ir draugų, iš kurių dar po metų bent 10 tapo tikrais partijos nariais. Tai dar labiau sustiprino „veikėjo“ įtaką bendrapartiečių tarpe. Viskas kaip ir normalu. Tačiau kyla klausimas – o kaip su tais lyderiais? Kodėl jais negalima pasikliauti? Mano nuomone galima ir būtina. Tačiau tik tokiais lyderiais, kurie turi garbės ir orumo viešai pripažinti: TAIP, AŠ BUVAU NETEISUS, PRALAIMĖJAU, NEIŠLAIKIAU VALDŽIOS EGZAMINO, NEPATEISINAU TAUTOS LŪKESČIŲ, TODĖL UŽLEISIU VIETĄ KITAM. O tais lyderiais, kurie jau turėjo progos mums visiems įrodyti, t.y. jau buvo ne vieną kadenciją valdžioje, kurie iki šiol jaučiasi NEPAKEIČIAMI, kurie neturi moralinės jėgos ištarti šių žodžių sau ir viešai – šiukštu negalima pasitikėti. Vadinasi šių PARTINIŲ LYDERIŲ IR JŲ PARTIJŲ labiausiai reikia vengti visuomenei. Pagalvokime atidžiai, juk gyvenime jei žmogus pasisamdei meistrą perdažyti savo namų sienas ir pastarasis tai atliko blogai ANTRĄ KARTĄ TO PAČIO MEISTRO NESAMDYSIME. Tad kodėl nepaliaujame rinkti tas pačias partijas. Užburtas ratas – tuomet žmogus nusispjauna ir sako: NEISIU BALSUOTI. O drausmingieji EIS. Ir vėl iš pradžių…
Todėl mano giliu įsitikinimu mūsų gerb. Prezidentė, kuri turi pakankamai patirties politiniame gyvenime, kurios nei viena PARTIJA nesugebėjo angažuoti, žengė labai išmintingą žingsnį – garsiai pareikalavo tiesioginių mero rinkimų. Štai tada partijos pradėjo MESIJŲ pasiutpolkę. Ir labai gaila, kad dėl mero įgaliojimų sprendžia POLITINĖS PARTIJOS, visiškai nesitardamos su tauta. Nors ir nelygioje kovoje, PARTIJOS bijo pralaimėti normaliems mąstantiems, kuriantiems žmonėms, bijo, kad vieną gražią diena KURIANTIS ŽMOGUS taps tautos išrinktuoju. Ir ateis galas klanams, nes jis bus NEPARTINIS, todėl pavaldus tik SAVO GARBEI IR ORUMUI. Tikiu ateis toks metas. Žinoma partiniai garsiai šauks – oligarchų statytiniai, verslo ryklių atstovai!!! Noriu priminti – NEPARTINIAMS be partijų (klano) pagalbos nepavyks išvengti TEMIDĖS.
Todėl nepasiduokime partijų „propogandai“ dėl tiesioginių mero rinkimų. Vardan savo GIMTOJO MIESTO koks jis bebūtų didelis ar mažas. Juk turime puikų pavyzdį, kai verslininkui ėmus vadovauti miestas atgimė, suklestėjo. Kalbu apie Druskininkus. To linkiu ir Kaunui ir kaimynams.

„MUŽIKAI IŠ VIDURIO LIETUVOS – PABUSKITE!“

Edvardas Galvanauskas — Sat, 20 Mar 2010 15:21:27 +0000

Negaliu nereguoti perskaitęs straipsnį „Kaunas turistams – apleistas kaimiškas didmiestis“, nes esu vienas iš daugelio Kauniečių mylinčių savo miestą. Čia esu gimęs, augęs, mokiausi, dirbu ir gyvenu Kaune. Ir nors turėjau daugelį pasiūlymų išsikelti su savo verslais iš Kauno, išvažiuoti gyventi svetur, iki šiol norėčiau Kaune ir numirtiJ. Man labai gaila, kad Kaunas provincialėja. Kiek prisimenu, per savo sąmoningą gyvenimą Kaune tikrai labai mažai kas pasikeitė. Iš vienos pusės gal ir gerai, tačiau kai taip lėtai viskas keičiasi į gerąją pusę, tai būtų smagu, kad bent jau akivaizdžiai nesentų tai, kas priklauso Kauno istorijai. Norėjau pasakyti, kad būtų nuolat atnaujinami architektūros statiniai, gatvės, šaligatviai – visa tai kas kiekvienam Kauniečiui yra vertybė. Tam reikalingas miesto pastatų renovavimo planas, kurį nesunkiai sudarytų mūsų miesto (ne „importiniai“ ar kito miesto) architektai, Kauno architektų Taryba. Jame turėtų būti numatytas senamiesčio pastatų, kurie išlaiko istorinį miesto veidą, renovavimo eiliškumas, o miesto valdžia nepriklausomai nuo partinių įsitikinimų, privalėtų daugiau ar mažiau jo laikytis ir kiekvienais metais skirti biudžeto lėšas šio plano vykdymui. Tai pasakytina ir apie kauniečių labiausiai pamėgtas vietas – ąžuolyną, zoologijos sodą, panemunės pėsčiųjų tiltą ir Panemunės šilą, Kauno pilies parką ir kitas vietas, kur gražų žiemos sekmadienio rytą knibžda kauniečiai su savo šeimomis, bandydami pailsėti nuo darbų neišvažiuojant iš miesto. Tačiau visur jau daugelį metų ir labiausiai lankomos vietos nesulaukia miesto valdžios dėmesio. Todėl natūraliai man, kaip ir daugeliui kauniečių, jau kuris laikas kyla klausimai:

Kas turėtų atsakyti dėl tokio Kauno miesto įvaizdžio? Juk miestiečiai mokėdami mokesčius garantuoja finansavimą miesto klausimams spręsti.

Ar gali miesto gerovę tvarkyti kiekvienas miestietis mylintis savo miestą? Jei taip – tai kaip tai daryti, kad matytum akivaizdžius rezultatus?

Kaip įtakoti, kad tie, kurie už tai atsakingi, atsiskaitytų kauniečiams?

Bandžiau aktyviai dalyvauti šiame procese, kad suprasčiau kaip gi vyksta šis veiksmas. Ir pasirodo viskas labai paprasta… Mes kauniečiai išsirenkame (tiksliau nerenkame, nedalyvaujame rinkimuose iš KAUNIETIŠKO principo – NĖRA UŽ KĄ …) į miesto tarybą tuos valdžios žmones, kurie švelniai tariant sėdi ne savo rogėse, kurie visiškai neturi sąžinės, kuriems pirmoje eilėje stovi asmeniniai interesai ir kurie VISIŠKAI neturi patirties kurti, statyti, vadovauti … paprasčiausiai mąstyti. Neteigsiu, kad visi tokie, tvirtinsiu – didžioji dauguma. Kaune daug kūrybiškų, veržlių asmenybių, tad kodėl taip jau yra, kad jie nedalyvauja miesto gyvenime? Atsakymas labai paprastas – politikai, tai jie užmuša bet kokį norą prisidėti prie miesto klestėjimo. JIE, bet kurį bent kiek veiklesnį žmogų, kuris paprieštarauja ar pasipriešina JŲ interesams, kitų akyse pažemins ir suniekins. Juk ne naujiena, kad ypatingai Kaune, verslininkai vadinami vagimis, kyšininkais, sukčiais ir t.t. Gyvas pvz: dvi verslininkės Laisvės Alėjoje pastatė pastatą. Kai paaiškėjo, kad buvo sumokėtas kyšis Kauno valdininkams, kas buvo apie jas kalbama – aferistės, kyšininkės, statinys baisus. Jos paverstos blogesnėmis nei tie „vargšeliai“ kurie gavo kyšį?!?!?! Pagalvokime ir paklauskime savęs – ar jos tikrai norėjo kyšį duoti, ar jas tol stumdė, kol pačios susiprato? Jei taip – kas kaltas – valdininkai-politikai ar verslininkės? Kitas klausimas dėl pastato išvaizdos kurią garsiai visi aptarinėja ir koneveikia spaudoje – ar tai jos kaltos, kad tokios „niekingos“ ar netinkamos architektūros statinys atsirado Laisvės alėjoje? O pastato architektas ne prie ko? Aš jau nekalbu apie eilę valdininkų –specialistų urbanistų ir architektų savo parašais patvirtinusių projektą ir gaunančių solidų atlyginimą bei sėdinčių šiltoje vietoje jau N+K metų. Klausimas kodėl jie ten sėdi jei akli? Tikriausiai todėl, kad labai gerai moka dalybos veiksmą, o tai labai tinka MŪSŲ kauniečių IŠRINKTIESIEMS. Taip, garbūs ponai ir ponios, išrinktiems ne Vilniečių, Užsieniečių – bet mūsų pačių. Todėl posakis „kiekviena tauta verta tokios valdžios kokios nusipelno“ visgi ne iš piršto laužtas. Laikas nenumaldomai bėga ir vėl rinkimai artėja. Vėl politikai girsis kaip „sėkmingai“ Jie dirbo mūsų labui, vėl bet kuris veiklesnis kaunietis taps „…norinčiu prie lovio aferistu, savo gyvenime pridariusiu daug blogio …“, bet jie niekada tam blogiui neužleis vietos, nes tik Jie ir Jų partijos yra tikrasis gėris. Ir vėl tas pats „Gyvulių ūkis“. Taip viskas sukasi jau 20 metų ir laikas sustoja, kaip užšalęs vanduo. Bet aš, mano bendraamžiai, tikiuosi ir Jūs nenorime taip gyventi ir nelinkime taip gyventi savo vaikams. Tad pats būdamas Kauniečiu suprantu, kad kauniečiai tokie žmonės, kuriuos norint suburti bendram tikslui pasiekti ir sulaukti teigiamo rezultato, reikia įžeisti ir ne bet kaip bet stipriai. Ir tada jie prabunda, kaip tas jautis pamatęs raudoną spalvą, ir tada pasirodo galingiausia pasaulyje vienybė ir jėga gebanti nuversti nuo kelio visas kliūtis ir padaryti tokius darbus, kurie sudrebina visą pasaulį (prisiminkime bokso riaušės Kaune, R. Kalantos pasipriešinimo-susideginimo akcija, Sąjūdžio gimimas, Žalgirio pergalės ir t.t.). Todėl iš meilės savo gimtajam miestui sakau garsiai KAUNIEČIAMS – „MUŽIKAI IŠ VIDURIO LIETUVOS – PABUSKITE!“ Gal užsitraukęs kauniečių nemalonę pabudinsiu juos iš abejingo miego ir jie sutryps miesto valdžią… tegul su manim kartu…

Kodėl BUVAU partinis…

Edvardas Galvanauskas — Thu, 11 Mar 2010 04:59:34 +0000

Žmogaus branda mus pasiekia apie 40 gimtadienį – vienus anksčiau, kitus vėliau, dar kitus labai vėlai ar niekada . Normaliems žmonėms ateina toks laikas, kai gyvenime susitvarkai savo materialinį pasaulėlį, šeimos klausimus ir jei vis dar sveikata leidžia pradedi galvoti apie tave supančią aplinką – kaimynus, gatvę, miestą, valstybę – vienu žodžiu visuomenę. Taip atsitiko ir man 2004 metais. Būtent tada, bėgdamas Laisvės alėja ir mintyse keikdamas tuos, kurie nesirūpina miesto klausimais, po daugelio metų sutikau seną gerą draugą. Buvome nesimatę apie dvidešimt metų, todėl užsukome į kavinę paplepėti apie šeimas ir prabėgusius metus. Natūraliai mums kauniečiams pokalbis nukrypo apie gimtą miestą Kauną. Bediskutuojant apie Kauno valdžios “ypatumus” draugas prasitarė, jog jau ne pirmus metus politikuoja ir įtikino mane, kad keisti Kauno miesto įvaizdį galima tik būnant kokios nors partijos nariu ir kito kelio paprasčiausiai nėra. Patikėjau juo, todėl pakviestas pasidairyti po partinius užkulisius, vieną vakarą gavęs kvietimą apsilankyti partijos vakarėlyje, maloniai sutikau. Vakarėlis buvo šaunus – žmonės linksmi, išradingi, nuoširdūs. Vakarėlyje manęs laukė staigmena – paaiškėjo, kad mano draugas Kauno skyriaus pirmininkas, aš buvau pristatytas visam žmonių ratui ir labai šiltai priimtas. Po šio vakarėlio, gerokai vėliau, gavau kvietimą vakarais pasiklausyti kaip vyksta darbo posėdžiai. Taip prasidėjo naujos pažintys su politikuojančiais žmonėmis… Kadangi nesu tylenis, nors ir nebūdamas partiniu, posėdžiuose aktyviai reiškiau savo nuomonę, piktinausi esama neteisybe Lietuvoje, reikšdavau pasiūlymus kaip mano manymu reikėtų elgtis vienu ar kitu atveju. Žmonės girdėjo mane, aktyviai pritarė mano nuomonei, todėl jau po kurio laiko pakvietė mane įstoti į partiją, o dar po kurio laiko atsistatydinus draugui iš pirmininko pareigų – pasiūlė šias pareigas man. Buvau intensyviai įkalbinėjamas žinomų žmonių, man buvo pažadėta neįtakoti skyriaus veiklos, todėl sutikau. Ėmiausi šios veiklos taip, kaip gyvenime imuosi visų kitų darbų – nuoširdžiai ir pasiaukojančiai. Šiai veiklai skyriau 2 metus palikęs savo verslus kitiems valdyti. Tuomet tikėjau, kad partijos gali ir nori keisti Lietuvos ateitį, kad joms priklausantys žmonės nuoširdūs, protingi, išmanantys ir galintys. Tačiau teko skaudžiai nusivilti, kai supratau, kad partijų eiliniai – tai viso labo “patrankų mėsa”, kad dauguma stoja į partijas ieškodami asmeninės naudos – darbo, privilegijų ir t.t., kad dauguma nori gauti nenorėdami duoti… Ir nors tai supratau prabuvus pirmininku tik apie pusę kadencijos, atlikau savo pareigą iki pabaigos t.y. – rinkimų. Po to atsistatydinau iš pirmininko pareigų, o dar po kelių mėnesių išstojau iš partijos. Tikiuosi pasielgiau sąžiningai – negaliu būti veidmainis ir dalyvauti veikloje kuria netikiu. Esu dėkingas likimui – dabar turiu patirties politikoje – žinau politikų žaidimus, metodus ir įrankius, suprantu žmonių valdymo esmę, politinių partijų struktūras ir jų ydas.

Nors jau kuris laikas nesu Naujosios sąjungos narys, iki šios dienos dažnai sulaukiu priekaištų už jos veiklą.

Todėl noriu visiems dar kartą pranešti, kad nesu NEI VIENOS PARTIJOS narys.

Taipogi pranešu visiems, jog likusį gyvenimą jau niekada nebūsiu abejingas aplinkai, visuomenei, Lietuvos istorijai. Aktyviai ir pasyviai dalyvausiu visose visuomeniniuose judėjimuose, siekdamas kurti ir dirbti Lietuvai, kurdamas jos ateitį sau ir savo vaikams ir anūkams. Tepadeda mums dievas.

edvardas@galvanauskas.lt

Kauno sėkmės Koalicijai laikas dirbti jau praėjo – atėjo laikas verkti

Edvardas Galvanauskas — Sun, 13 Dec 2009 16:39:08 +0000

2008 metų vasarą viešai kreipiausi į miesto merą ragindamas susimastyti dėl savo veiksmų. Padedant kauniečiams, kuriems rūpi miesto ateitis, suskaičiavome, kiek verslo idėjų sužlugdė SĖKMĖS KOALICIJA. Koalicija vadovaujama “jauno, energingo, sumanaus mero”, pasitelkusi krūvos populistų ir neišmanančių “bobikių” armija. Tada buvau apkaltintas populizmu ir noru pakenkti Kaunui ir jo valdžios reputacijai. Už tuometines pamokas man buvo atkeršyta su kaupu (savivaldybės neatsiskaitymas už atliktus darbus, projektų vilkinimas ir t.t.). Betgi šis kerštas labai daug kainavo ir dar kainuos visiems kauniečiams, nes teko perkelti savo verslus iš Kauno. Iki 2009 metų mano verslai mokėjo milijonines sumas Kaunui. Šiandien verslas jau ne Kaune, taigi ir mokesčius mokėsiu ne Kaune… Apmaudu, tačiau kaip aš manau “Nėr to blogo, kas neišeitų į gerą”. Sužinojau kokioje aplinkoje gyvenu. Bandymas įspėti savo miesto valdžią traktuojamas kaip perversmas, naudos siekimas, savireklama Jūsų teismui pridedu šį straipsnį, prisiminkime…

2008 birželio mėn. “Kauno dienoje” ir “Laikinoje sostinėje” spausdintas straipsnis

Gal laikas mokytis aritmetikos, mere?
Verslininkas Augustinas Rakauskas Kauno sporto arenai statyti siūlė 100 mln. litų asmeninių lėšų. Miesto meras A.Kupčinskas šį siūlymą atmetė kaip nepriimtiną.
Į S.Dariaus ir S.Girėno oro uosto dalies pertvarką verslininkai ir sporto organizacijos planavo investuoti maždaug 200 mln. litų. Čia buvo numatyta įrengti SPA, golfo, teniso aikštynus, dviračio takus, kitas aktyvaus poilsio zonas.
Miesto valdžia atmetė šį projektą ir atleido iš pareigų vieną jo iniciatorių – savivaldybės administracijos direktorių A.Keserauską.
Ūkio banko investicinė grupė siūlė investuoti į S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukciją apie 76 mln. litų. Kauno valdžia šių pinigų atsisakė ir paskelbė stadioną kultūros paveldo objektu.
Kauno mero A. Kupčinsko iniciatyva buvo pakeistas miesto tarybos sprendimas, leidęs verslininkams 30 proc. prisidėti prie gatvių ir kelių tiesimo. Dėl šios pakeitimo miestas gali prarasti apie 20 mln. litų.
Kauno valdžia atsisakė bendradarbiauti su bendrove “Roch“ ir nusprendė perimti “Romuvos“ kino teatro valdymą į savo rankas.
Ši procedūra miestui gali kainuoti apie 2 mln. litų. Norėdama išlaikyti nekomercinį kiną, savivaldybė į „Romuvą“ kasmet privalės investuoti mažiausiai po 1 mln. litų.
Miesto valdžia nusprendė perimti visuomenės reikmėms tris apleistus stadionus. Jų rekonstrukcija miestui gali kainuoti maždaug 20 mln. litų.
Kauno valdžia atmetė Lietuvos bušido federacijos siūlymą skirti sklypą japoniško kovų menų centro statybai. Šį projektą ketinę finansuoti japonai buvo suplanavę statyboms skirti apie 40 mln. litų.
Verslininkams už 600 tūkst. litų buvo parduotas „Britanikos“ viešbutis miesto centre. Rinkos kaina – dešimt kartų didesnė. Miestas prarado apie 5 mln. litų.
Verslininkėms buvo perduotas sklypas A.Mickevičiaus gatvėje. Jei jis būtų parduotas aukcione, miesto biudžetą būtų galima papildyti maždaug 1 mln. litų.
Pusvelčiui parduotas savivaldybei priklausęs gyvenamasis namas Savanorių prospekte, šalia „Ortopedijos technikos“ įmonės. Rinkoje reali tokio pastato kaina gali siekti 10 mln. litų.
Kauno valdininkų ir politikų kelionei į parodą Kanuose išleista per 100 tūkst. litų. Paroda nedavė miestui jokios apčiuopiamos naudos.
Kauno valdžia atsisakė tiesti troleibusų liniją į Šilainius. Šiam projektui Vyriausybė buvo pažadėjusi skirti apie 12 mln. litų.
Miesto valdžia nepriėmė dviejų alaus bendrovių siūlymų finansiškai prisidėti prie sporto arenos statybos mainais už vieno iš alaus gamintojų vardo suteikimą arenai. Miestas prarado apie 10 mln. litų.
Dėl neteisėtų sutarčių su rangovais atliekant Marvelės gatvės rekonstrukciją miestas prarado teisę į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. Nuostolis – apie 14 mln. litų.
Savivaldybė pardavė 51 proc. Stoties turgaus akcijų už 9 mln. litų. Miestas pinigų kol kas negavo, nes Kauno valdžia įsivėlė į teisminius ginčus.
Kauno valdžia įsteigė sporto arenos rėmimo fondą, tačiau jo nesugebėjo valdyti. Per septynis mėnesius į fondą surinkta tik 5,7 tūkst. litų.

Maždaug pusė milijardo litų – tiek Kaunas prarado
per vienerius metus, miestą valdant Sėkmės koalicijai
Kauno finansiniai praradimai per metus

Pastaba Nr 1.: Kaunas per metus prarado maždaug 520 mln. litų.
Tai beveik prilygsta praėjusių metų miesto biudžetui.
Pastaba Nr 2.: Sociologinių tyrimų duomenimis, pagal gyvenimo kokybę
Kaunas tarp 60 Lietuvos savivaldybių užima 49-ąją vietą.

verslininkas Edvardas Galvanauskas

Balanos gadynės link arba tiesiog naujieji Energetikos ministerijos pokštai

Edvardas Galvanauskas — Fri, 04 Dec 2009 06:41:36 +0000

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija lapkričio 23 d. svarstė elektros energijos, kurią būtina supirkti 2010 metais, teikiant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (toliau – VIAP), kainas. Nutarime pateiktos kainos mažai ką benustebino, tačiau kur gi tas Energetikos ministerijos kalėdinis pokštas kiekvienam iš mūsų?

O pokštas slepiasi viename matematiniame veiksme, kurį kiekvienas atliekame atėję į banką sumokėti mokesčiu t.y. kainą, kuri kaip ir neginčijama, padauginame iš kiekio, kurį suvartojome.

Kadangi Energetikos ministerijai šis veiksmas su elektros energija atrodo pernelyg sudėtingas, būdami šiek tiek raštingais Lietuvos piliečiais, kurie ateinančius metus gal dar neemigruos, pamėginkime įvertinti ministerijos siūlomą 2010 metų apsirūpinimo elektros energija scenarijų. Siekiant išvengti apkaltinimo nekonstruktyviu populizmu, pamėginsime pateikti ir kitą, alternatyvų, scenarijų, kuris gal ne toks ambicingas, tačiau arčiau savų, kad ir skylėtų marškinių.

Pagal Energetikos ministerijos planuojamą scenarijų 2010 metais VIAP biudžetas centralizuoto šilumos tiekimo sektoriui sieks apie 126 mln. Lt. Už šią sumą visi Lietuvos gyventojai nusipirks 1,05 TWh elektros energijos, arba tik apie 12 % metinio kiekio už kainą, kuri lygi 18,65 ct/kWh. Apie 2,5 karto didesnį elektros energijos kiekį (2,5 TWh) Energetikos ministerija verčia pirkti iš AB „Lietuvos elektrinės“ (toliau – LE) už kainą, kuri yra 29,31 ct/kWh. Kitaip sakant VIAP biudžetas LE siekia net 733 mln. Lt, žinant, kad LE yra pati neefektyviausia elektrinė, prarandanti daugiau kaip 60% nupirktos energijos gamtinių dujų ar mazuto pavidalu. Toks primetamas sprendimas būtų kaip ir logiškas, jeigu nebūtų kitų alternatyvų – bet jos yra. Ministrai per daug užimti, todėl mes pamėginsime įvertinti galimas alternatyvas ir jas koncentruotai pakomentuoti.

Visų pirma VIAP kvotų skirstymo tvarka yra daugiau nei ydinga, kadangi metinis kiekis paskirstomas ne ekonominio naudingumo, o instaliuotų galių principu, kas juntamai didina vidutinę VIAP kainą. Nepaisant to, žymiai didesnis absurdas sietinas su VIAP lėšų prioriteto nustatymu. Energetikos ministerija LE kvotą grindžia būtinumu finansuoti LE naujojo, jau devintojo, energetinio bloko statybą. Grįžtant prie straipsnio pradžioje paminėto matematinio veiksmo nėra sudėtinga suprasti, kad finansavimas atliekamas ne energijos kiekio vienetais, skiriamais VIAP, bet pinigais. Iš čia natūralus klausimas – kodėl padidinant elektros energijos vieneto kainą ir sumažinant gamybos kiekį negalima būtų užtikrinti LE statomo naujojo energetinio bloko finansavimo. Kitaip tariant LE skirti tik tokią kvotą, kuri užtikrintų vadinamąjį „karštą“ rezervą, būtiną energetiniams saugumui garantuoti.

Pailiustruokime šį siūlymą skaičiais. Skaičiavimuose priimame, kad 2010 metais vidutinė gamtinių dujų kaina sieks 800 Lt už tūkst. m³, o mazuto kaina bus artima gamtinėms dujoms, vertinant pagal energetinę vertę. Taip pat darome prielaidą, kad kuro balansą sudarys 50 % gamtinės dujos ir 50 % mazutas. Vidutinė 2010 metų apyvartinių taršos leidimų (toliai – ATL) kaina bus apie 50 Lt/ATL. Įvertinant auščiau pateiktas prielaidas ir priimant 38 % elektros energijos gamybos bendrąjį efektyvumą bei skirtą VIAP kvotą (2,5 TWh) LE turės apie 137 mln. Lt grynųjų pajamų, atėmus išlaidos kurui ir ATL, kurios siekia apie 566 mln. Lt. Kitaip tariant, norint užtikrinti LE pastoviųjų sąnaudų padengimą, netgi įvertinant naujojo bloko statybą, reikia garantuoti 137 mln. Lt grynąjį pajamingumą.

Siekiant užtikrinti LE „būtinąjį“ grynąjį pajamingumą siūlome tokį scenarijų. Priimkime, kad LE techninis minimumas 150 MW energetiniams blokams siekia apie 40 %. Vieną kartą ir visiems laikams Valstybinė energetikos inspekcija turėtų duoti ekspertinę išvadą, o koks gi iš tikrųjų yra tas LE techninis minimumas, kadangi ši sąvoka dažnai naudojama kaip koziris derybose su politikais ir netgi kainų komisija. LE dirbant minimaliu apkrovimu per metus būtų pagaminama apie 0,5 TWh elektros energijos. Galiojant aukščiau pateiktoms prielaidoms dėl kuro ir ATL kainų, bei įvertinant mažesnį energijos gamybos efektyvumą dirbant minimalia apkrova – 33 %, reikėtų LE gaminamos elektros energijos kainą padidinti iki 54,66 ct/kWh, kad būtų garantuotas 137 mln. Lt grynasis pajamingumas. Iš pirmo žvilgsnio tai įspūdinga kaina, tačiau visi suprantame, kad energijos tiekimo patikimumas kainuoja, todėl LE turi būti gyvybinga energetikos įmonė, tačiau galimai mažesniais kaštais.

Taip pat analizėje darome prielaidą, kad 0,9 TWh kiekį pagamins centralizuoto šilumos tiekimo įmonės už tą pačią 18,65 ct/kWh kainą, likęs 1,1 TWh kiekis bus importuotas už vidutinę 14 ct/kWh kainą. Pasirinkus mūsų siūlomą scenarijų bendrame rezultate gauname, kad sumažinus iki minimumo elektros energijos gamybos kiekį LE ir išnaudojant centralizuoto šilumos tiekimo įmones bei sąlyginai pigų elektros energijos importą per metus galima būtų sutaupyti beveik 138 mln. Lt nepadarant jokios neigiamos finansinės įtakos LE.

Siūlomo scenarijaus įgyvendinimas turi visą eilę kitų teigiamų aspektų, susijusių su šilumos kainos sumažėjimu, nes pastovieji kaštai būtų išdalinami didesniam pagamintos elektros ir šilumos energijos kiekiui, dėl didesnio energijos gamybos efektyvumo būtų fiziškai mažiau teršiama gamta, energijos tiekimo patikimumo atžvilgiu energijos gamyba būtų labiau išskaidyta. Didėjant kuro kainoms siūlomo scenarijau efektas tik didėja, pavyzdžiui gamtinių dujų kainai priartėjus prie 900 Lt už tūkst. m³ ribos, ekonominis efektas būtų apie 187 mln. Lt.

Nepaisant akivaizdžios naudos Energetikos ministerija nenori ar negali vadovautis sveika ekonomine logika, kas sugrąžins mus ne į 2003 metus, bet kur kas toliau – gal net į balanos gadynę …

Ar laikas priešintis dviejų partijų valdomai situacijai Lietuvoje?

Edvardas Galvanauskas — Sun, 29 Nov 2009 11:46:47 +0000

Ponia Aurelija lieka ištikima savo teiginiui – jog tam, kad visų mūsų, t.y. liaudies, dabartiniai – sovietinio sukirpimo politikai negalėtų valdyti, turi užaugti kelios visiškai laisvų žmonių kartos. Esu įsitikinęs, jog pasipriešinti turime kur kas anksčiau - būtent dėl šios priežasties pasukau į politiką. Mano giliu įsitikinimu seime politinės partijos neturėtų turėti daugiau nei 50% mandatų. Seimo nariai turi būti kuriančios asmenybės, savo srities specialistai – praktikai. Šiandien mes valdžioje turime teoretikus! Ir tai daugiausiai partinių mokyklų teoretikai (G.Kirkilo pvz). KĄ MES galime gauti iš valdžios kuri NIEKADA GYVENIME nedirbo darbo SAU? Žmonės kurie daugiausiai PLEPA o ne dirba(t.y. kuria vertę) arba vykdo KITŲ nurodymus? Tokie asmenys niekada neišves mūsų į “šviesų rytojų”. Tačiau jie puikiausiai moka SKALDYTI ŽMONES, priešinti vieną su kitu. Tokią politiką vykdydami jie stumia Lietuvą atgal – jei ne į Rusijos, tai dabar į ES vergiją. Juk 1940-siais lygiai taip pat dalis supriešintos tautos po ekonominių sunkumų nutarė patikėti “šviesiu rytojumi” ir išdavė nepriklausomybės idėją. Šiandien vyksta lygiai tas pats scenarijus – dėl narystės ES mes pritarėme AE uždarymui visiškai negalvodami kaip gyvens Lietuvos žmonės. Ar tai ne tas pats scenarijus? Dabar reikės lenktis elektros ir naftos tiekėjams, kad turėtume bent šiek tiek pigesnę energiją. Ir kas kaltas dėl tokios Lietuvos padėties? MANO GALVA MES PATYS!!! Mes – visi tie kurie piršto dykai nepajudinsime, mes kurie nusivylę valdžia, todėl neiname balsuoti, mes – kurie pavydime savo kaimynui todėl, kad jam gerai sekasi, mes – kuriems gera todėl, kad bloga kitiems!!! Ir nekaltinkime kitų, nes patys esame kalti.

“Kas nepasimoko iš istorijos turi ją pakartoti”

Edvardas Galvanauskas — Sat, 21 Nov 2009 20:35:01 +0000

Labai gaila, bet Lietuviai savo istorijos taip ir neišmoko. Nieko nuostabaus, juk mūsų tėvų karta (nuo 1932) nesimokė LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS istorijos – paprasčiausiai nespėjo. Vėliau nebuvo laiko ir galimybių. Senelių karta, kuri buvo sušaudyta ir ištremta, be abejo ją žinojo, todėl, vedami istorijos pamokų ir tėvynės meilės jausmo, jie mums iškovojo pirmąją nepriklausomybę, kovėsi dėl jos miškuose, žuvo ar buvo ištremtas. Mūsų karta sovietų mokykloje Lietuvos istorijos vadovėlį turėjo … bemaž 30 psl. Visa kita buvo TSRS istorija ir sovietinė “propoganda”. Nenuostabu, kad mažai kas iš mūsų kartos gerai žino Lietuvos istoriją. Tikriausiai retas Lietuvos valdžios vyras išvardintų LDK kunigaikščių vardus ar papasakotų apie LDK klestėjimo metus. Veikiausiai ir LR nepriklausomybės signatarai daugiau asmeninio noro VALDYTI vedami siekė nepriklausomybės. Niekaip kitaip negaliu paaiškinti, kodėl visi tautos vedliai tiek mažai dėmesio skyrė LIETUVIŲ TAUTOS nacionalinio patriotizmo ugdymui. Neužauginome patriotiškai nusiteikusios kartos, nesistengėme, nors galėjome. Mūsų vaikai turi augti ne internacionalistais, bet savo šalies patriotais. Juk jei tauta negerbia savo šalies istorijos ji pasmerkta išnykti. Mūsų dabartinė valdžia konservatoriai, kurie labiausiai iš visų politinių jėgų deklaruoja tautiškumą, naikina tautą taip pat uoliai, kaip tai darė stalinas. Dabar mūsų jaunimas tremiamas mokytis svetur. Iš ten į Lietuva jie sugrįš(gal) tik pasenti … Valdžia daro viską, kad išvažiuotų ne tik mokslo jaunimas, bet ir likęs pats gabiausias gydytojas, mokytojas, specialistas, sumaniausias verslininkas. Tie kurie dedasi Tėvynės gelbėtojais niekaip “nesupranta”, kad proteguoti reikia LIETUVOS ŽMONES ir jų verslą, o ne stambųjį kapitalą iš užsienio. Lietuva per jauna, kad galėtų konkuruoti su užsienio kapitalu, todėl privalomai vietinis verslas turi turėti pirmenybę prieš bet kokią užsienio kapitalo įmonę. Ir ši nuostata turi būti aiškiai išreikšta ir jos turi laikytis visi be išimties. Kitaip – TAUTOS IŠDAVIMAS. Už išdavystę – tribunolas ir pageidautina be senaties termino. LDK Vytautas uždraudė kitataučiams turėti dvarus Lietuvoje, tai iki mūsų dienų išlaikė Lietuvos valstybę. Sekime iškiliausių mūsų tautos bočių takais tik tada išliksime, kitaip ate Lietuvėle. Ar supras kada mūsų valdžios vyrai? Nors, gal tai ir dėsninga : Tėvynės sąjunga-krikščionys demokratai skamba taip keistai kaip ėriukas su vilku viename tvarte (prisiminkime kaip Lietuva buvo pakrikštyta). Gal jie ir nesupras, ypač jei to nesupras mūsų piliečiai.

Valdžios ponai pamišo ar pamiršo?

Edvardas Galvanauskas — Wed, 03 Dec 2008 21:22:02 +0000

Pati idėja perkelti žemės ūkio ministeriją į Kauną nėra nauja, nes jau eilę metų apie tai kalba ne vienas politikas. Ir kalbos visada prasideda prieš rinkimus. Man džiugu, kad ir šį kartą apie tai gana drąsiai prabilo konservatorius gerb. K.Starkevičius. Tik ar užteks jam kantrybės ir nuoseklumo iki galo ginti šią nuomonę, ar nebus taip, kaip su Kauno arena – mintis apie statybas pradėta diskutuoti prieš 10 metų, o įgyvendinti pradėta ne konservatorių iniciatyva tik po 8 metų? Ar nebus taip ir su žemės ūkio ministerija? Nes kiek man teko girdėti ” Vilniaus valdžios ponų” demagogijų – tikrai lengva nebus. Valdžios ponai (ypač vilniečiai) iš baimės netekti postų visai pamišo ir pamiršo, kad Kaune šios srities specialistų žymiai geresnių ir daugiau nei Vilniuje. Ir diskutuodami, kad reikės kažkam važinėti iš Vilniaus į Kauną, nesupranta, kad jei jau ir TIEMS NEPAKEIČIAMIEMS (kurių pilnos kapinės) ir tektų važinėti, tai jų gerokai mažiau, nei Lietuvos ūkininkų, kurie šiandien priversti trenktis į Vilnių ir dusintis kamščiuose. Todėl gali būti, kad dėl tos saujelės “Specialistų” nepritars šiai idėjai ir K.Starkevičiaus kolegos. Todėl raginu visus blaivaus proto politikus, nepriklausomai nuo partinių simpatijų, pritarti šiai idėjai ir palaikyti mintį – decentralizuoti valdžios aparatą, logiškai perkeliant į kitus miestus kai kurias ministerijas. O mes kauniečiai turime vienytis ir palaikyti šią mintį ir pareiškimais, ir jei reikės veiksmais.

Mokesčiai. Ar tuo keliu einame?

Edvardas Galvanauskas — Mon, 10 Nov 2008 11:56:37 +0000

Normalios šalys krizės padarinius bando švelninti mažindamos mokesčius ir skatindamos kurti darbo vietas. Ar gali mūsų valdžia suprasti, kad padidintas PVM mokestis užguls ne tik ant verslininkų pečių, bet ir ant kiekvieno žmogaus ir visų pirma per pirmojo būtinumo prekes-tokias kaip maistas ir komunaliniai patarnavimai. Man keista, kad valstybės vyrai savo gelbėjimo programoje visiškai nekalba apie kitas priemones mokesčiams surinkti pvz: korupcijos ir kontrabandos sumažinimas, nelegalus darbas, piknaudžiavimas lengvatomis, nedarbingumo lapeliais. Ar ne geriau didinti akcizus alkoholiui, tabakui ir naftos produktams, padidinti mokesčius prabangos prekėms pvz: prabangiems automobiliams ir baldams, juvelyriniams ir meno dirbiniams, apmokestinti papildomą nekilnojamą turtą, panaikinti monopolijas, sutvarkyti viešųjų pirkimų procedūrų pirkimą kaštų-naudos naudos atžvilgiu ir t.t. Žinoma tam reikalingas visuotinas deklaravimas, kurio kažkodėl seimūnai vengia. Gerai pagalvojus galimą rasti daug kitų būdų mokesčiams surinkti, neinant lengviausiu keliu surenkant mokesčius iš ir taip sunkiai besiverčiančių žmonių ar smulkaus ir vidutinio verslo.

Dėkui visiems padėjusiems man rinkimuose.

Edvardas Galvanauskas — Tue, 14 Oct 2008 17:57:48 +0000

Esu labai dėkingas visiems kas mane palaikėte rinkimuose, visiems kas balsavote už mane ir socialliberalus. Džiaugiuosi, kad Kaune per metus laiko padidėjo mūsų simpatikų (net 30% lyginant su paskutiniais rinkimais), todėl tikiuosi, kad mano mąstymas bei poelgiai teisingi. Tikiuosi, neprarasti Jūsų visų ir norėčiau dirbti toliau, neprarandant optimizmo. Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą – konkurencija sudaryta esantiems valdžioje per rinkimus, tikiuosi privers juos geriau dirbti seime, jei nori būti išrinkti ir toliau. Todėl net jei mes ir pralaimėjome visgi atlikome didžiulį gerą darbą.

NUOŠIRDŽIAI DĖKOJU JUMS VISIEMS UŽ PALAIKYMĄ.

Bendraukime visi toliau