Artėjant rinkimams tik ir girdisi – ateis Mesijas ir išgelbės pasaulį! Jei ne pasaulį – tai bent Kauną. Jo vardas bus jei ne ZUOKALA tai PAKSALA, arba ANDRIUKALA, arba VYTUKALA….. „vien žo“ tai bus MESIJAS ir taškas.
Rinkimų vajus prasidėjo. Tai pats darbymetis partijoms ir jų lyderiams. Ir vėl bus kvailinami žmonės tautiečiai. Todėl norėčiau viešai panagrinėti politinių triukų virtuvę. Iš anksto Atsiprašau, jei įžeisiu nekaltus politikus, tačiau jei jie įsižeis tai bus kaip toj pasakoj „vagie – kepurė dega“.
Esu įsitikinęs, kad Prezidentės reikalavimas dėl tiesioginių mero rinkimų, vienas geriausių sprendimų per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje iš politikų pusės. Ne veltui jis susilaukė visų partijų tylaus, tačiau atkaklaus pasipriešinimo. Ir nenuostabu, nes praktiškai visos Lietuvos partijos jau parodė tikrąjį savo veidą ir tikruosius siekius. Suprantama, kad dvi didžiosios (ašinės) partijos susiformavusios komunistinės ideologijos pagrindu turi puikią hierarchinę sistemą ir pakankamai tvirtą valdžią viduje. Todėl jos ir dominuoja. Tai turi savų pliusų ir minusų.
Pirmas pliusas – tai drausmė – visi šių partijų nariai apsikabinę savo pažystamus ir draugus, gimines per visus rinkimus drausmingai traukia balsuoti. Ir jie tikrai nepamiršta paskambinti daugumai savo pažystamų, dažnai net patys nuveža juos iki urnų. Tokių „balsuotojų“ per Lietuvą susidaro per 30%. Kitas pliusas – tai, kad visi partijos nariai klusniai vykdo VADŲ politiką. Tiksliau ne vykdo, o skelbia.
Minusas – partinis „veikėjas“ gali vogti iš tautos kišenės, tačiau šios schemos dėka jis NEPAKEIČIAMAS miesto taryboje, seime ir valstybinėje tarnyboje.
Kitas minusas – tai, kad Lietuvos sisteminių partijų LYDERIAI visiškai neprisileidžia „šviežio, blaivaus“ proto. Jie keičiasi tik tuomet, kai visiškai nusensta, suserga arba retais atvejais visiškai susikompromituoja. O naujai mąstantys, populiarūs, žinomi žmonės priimami į partijas dažniausiai tik tam kartui partijų reitingui pakelti. Jie gali likti partijose tik vieninteliu atveju – jei besąlygiškai paklūsta partijos lyderiui. Pabrėžiu – besąlygiškai, tai reiškia, kad Lyderiui paliepus privalo nusižengti savo sąžinei, doros principams, įsitikinimams. Kaip veikia šis mechanizmas?
Ne paslaptis, kad daugumą žmonių turi potraukį liaudyje vadinamu „bandos jausmu“. Esame pirmykštės bendruomeninės santvarkos palikuonys, todėl kiekvieno žmogaus pasąmonėje užkoduota lyderio (globėjo) paieška. Tai ypatingai atsispindi morališkai silpnesnio žmogaus pasąmonėje, todėl dauguma tokių žmonių šiuolaikinėje visuomenėje ir stoja į bandas-partijas, kurias suburia ryškios t.y. veiklios asmenybės – LYDERIAI-GUDRUČIAI. Žmonės partijose tikisi gauti asmeninės naudos – kas užtarimo, kas darbo, kas bendravimo ir t.t. Todėl žmonės, kuriems sunku su gyvenimu kovoti vieniems, kurie jau nebežino kaip gyventi, kur gauti darbą, kaip sumokėti nepagrįstai didelius mokesčius – todėl jie kaip pirmykštėje bendruomenėje buriasi tik šiais laikais į partijas. Trumpas pvz.: šeima, kaip ir kiekvienas doras lietuvis , keikė partijas, protestavo nebalsuodami ir t.t. todėl, kad savo sergantiems artimiesiems niekaip negaudavo pagal ligą priklausančių žmogui siuntimų pas gydytoją ar į sanatoriją. Tiksliau gaudavo, bet tik už pinigus. Taigi kartą, netyčia viename pobūvyje, susipažino su „partiniu veikėju“, kuris būdamas valdžios partijos įtakingu nariu, pasinaudojo savo ryšiais ir įtaka ir pradėjo šeimą „šefuoti“ t.y. sutarė su bendrapartiečiu ar per partinę liniją pareigose pakeltu gydytoju, kad ši šeima išskirtine tvarka gautų nemokamas paslaugas, nors jai tai ir taip priklauso. Žinoma, šeima net nesuprato, kad šis žmogus tik partinio klano dėka, turi tokią įtaką. Ir nors partija žino bendrą visuomenės sopulį, tačiau stengiasi keisti ne sistemą, bet konkretų atvejį, taip išlaikydama rinkėjų skaičių. Šeima tapo be galo dėkinga „veikėjui“ ir po metų šis veikėjas jau savo balsavimo dėžutėn įsidėjo apie 50 balsų šios šeimos pažystamų ir draugų, iš kurių dar po metų bent 10 tapo tikrais partijos nariais. Tai dar labiau sustiprino „veikėjo“ įtaką bendrapartiečių tarpe. Viskas kaip ir normalu. Tačiau kyla klausimas – o kaip su tais lyderiais? Kodėl jais negalima pasikliauti? Mano nuomone galima ir būtina. Tačiau tik tokiais lyderiais, kurie turi garbės ir orumo viešai pripažinti: TAIP, AŠ BUVAU NETEISUS, PRALAIMĖJAU, NEIŠLAIKIAU VALDŽIOS EGZAMINO, NEPATEISINAU TAUTOS LŪKESČIŲ, TODĖL UŽLEISIU VIETĄ KITAM. O tais lyderiais, kurie jau turėjo progos mums visiems įrodyti, t.y. jau buvo ne vieną kadenciją valdžioje, kurie iki šiol jaučiasi NEPAKEIČIAMI, kurie neturi moralinės jėgos ištarti šių žodžių sau ir viešai – šiukštu negalima pasitikėti. Vadinasi šių PARTINIŲ LYDERIŲ IR JŲ PARTIJŲ labiausiai reikia vengti visuomenei. Pagalvokime atidžiai, juk gyvenime jei žmogus pasisamdei meistrą perdažyti savo namų sienas ir pastarasis tai atliko blogai ANTRĄ KARTĄ TO PAČIO MEISTRO NESAMDYSIME. Tad kodėl nepaliaujame rinkti tas pačias partijas. Užburtas ratas – tuomet žmogus nusispjauna ir sako: NEISIU BALSUOTI. O drausmingieji EIS. Ir vėl iš pradžių…
Todėl mano giliu įsitikinimu mūsų gerb. Prezidentė, kuri turi pakankamai patirties politiniame gyvenime, kurios nei viena PARTIJA nesugebėjo angažuoti, žengė labai išmintingą žingsnį – garsiai pareikalavo tiesioginių mero rinkimų. Štai tada partijos pradėjo MESIJŲ pasiutpolkę. Ir labai gaila, kad dėl mero įgaliojimų sprendžia POLITINĖS PARTIJOS, visiškai nesitardamos su tauta. Nors ir nelygioje kovoje, PARTIJOS bijo pralaimėti normaliems mąstantiems, kuriantiems žmonėms, bijo, kad vieną gražią diena KURIANTIS ŽMOGUS taps tautos išrinktuoju. Ir ateis galas klanams, nes jis bus NEPARTINIS, todėl pavaldus tik SAVO GARBEI IR ORUMUI. Tikiu ateis toks metas. Žinoma partiniai garsiai šauks – oligarchų statytiniai, verslo ryklių atstovai!!! Noriu priminti – NEPARTINIAMS be partijų (klano) pagalbos nepavyks išvengti TEMIDĖS.
Todėl nepasiduokime partijų „propogandai“ dėl tiesioginių mero rinkimų. Vardan savo GIMTOJO MIESTO koks jis bebūtų didelis ar mažas. Juk turime puikų pavyzdį, kai verslininkui ėmus vadovauti miestas atgimė, suklestėjo. Kalbu apie Druskininkus. To linkiu ir Kaunui ir kaimynams.
Archive for the ‘Verta įsiklausyti’ Category
MESIJŲ PASIUTPOLKĖ
Šeštadienis, Kovas 27th, 2010Kodėl BUVAU partinis…
Ketvirtadienis, Kovas 11th, 2010Žmogaus branda mus pasiekia apie 40 gimtadienį – vienus anksčiau, kitus vėliau, dar kitus labai vėlai ar niekada 
. Normaliems žmonėms ateina toks laikas, kai gyvenime susitvarkai savo materialinį pasaulėlį, šeimos klausimus ir jei vis dar sveikata leidžia pradedi galvoti apie tave supančią aplinką – kaimynus, gatvę, miestą, valstybę – vienu žodžiu visuomenę. Taip atsitiko ir man 2004 metais. Būtent tada, bėgdamas Laisvės alėja ir mintyse keikdamas tuos, kurie nesirūpina miesto klausimais, po daugelio metų sutikau seną gerą draugą. Buvome nesimatę apie dvidešimt metų, todėl užsukome į kavinę paplepėti apie šeimas ir prabėgusius metus. Natūraliai mums kauniečiams pokalbis nukrypo apie gimtą miestą Kauną. Bediskutuojant apie Kauno valdžios “ypatumus” draugas prasitarė, jog jau ne pirmus metus politikuoja ir įtikino mane, kad keisti Kauno miesto įvaizdį galima tik būnant kokios nors partijos nariu ir kito kelio paprasčiausiai nėra. Patikėjau juo, todėl pakviestas pasidairyti po partinius užkulisius, vieną vakarą gavęs kvietimą apsilankyti partijos vakarėlyje, maloniai sutikau. Vakarėlis buvo šaunus – žmonės linksmi, išradingi, nuoširdūs. Vakarėlyje manęs laukė staigmena – paaiškėjo, kad mano draugas Kauno skyriaus pirmininkas, aš buvau pristatytas visam žmonių ratui ir labai šiltai priimtas. Po šio vakarėlio, gerokai vėliau, gavau kvietimą vakarais pasiklausyti kaip vyksta darbo posėdžiai. Taip prasidėjo naujos pažintys su politikuojančiais žmonėmis… Kadangi nesu tylenis, nors ir nebūdamas partiniu, posėdžiuose aktyviai reiškiau savo nuomonę, piktinausi esama neteisybe Lietuvoje, reikšdavau pasiūlymus kaip mano manymu reikėtų elgtis vienu ar kitu atveju. Žmonės girdėjo mane, aktyviai pritarė mano nuomonei, todėl jau po kurio laiko pakvietė mane įstoti į partiją, o dar po kurio laiko atsistatydinus draugui iš pirmininko pareigų – pasiūlė šias pareigas man. Buvau intensyviai įkalbinėjamas žinomų žmonių, man buvo pažadėta neįtakoti skyriaus veiklos, todėl sutikau. Ėmiausi šios veiklos taip, kaip gyvenime imuosi visų kitų darbų – nuoširdžiai ir pasiaukojančiai. Šiai veiklai skyriau 2 metus palikęs savo verslus kitiems valdyti. Tuomet tikėjau, kad partijos gali ir nori keisti Lietuvos ateitį, kad joms priklausantys žmonės nuoširdūs, protingi, išmanantys ir galintys. Tačiau teko skaudžiai nusivilti, kai supratau, kad partijų eiliniai – tai viso labo “patrankų mėsa”, kad dauguma stoja į partijas ieškodami asmeninės naudos – darbo, privilegijų ir t.t., kad dauguma nori gauti nenorėdami duoti… Ir nors tai supratau prabuvus pirmininku tik apie pusę kadencijos, atlikau savo pareigą iki pabaigos t.y. – rinkimų. Po to atsistatydinau iš pirmininko pareigų, o dar po kelių mėnesių išstojau iš partijos. Tikiuosi pasielgiau sąžiningai – negaliu būti veidmainis ir dalyvauti veikloje kuria netikiu. Esu dėkingas likimui – dabar turiu patirties politikoje – žinau politikų žaidimus, metodus ir įrankius, suprantu žmonių valdymo esmę, politinių partijų struktūras ir jų ydas.
Nors jau kuris laikas nesu Naujosios sąjungos narys, iki šios dienos dažnai sulaukiu priekaištų už jos veiklą.
Todėl noriu visiems dar kartą pranešti, kad nesu NEI VIENOS PARTIJOS narys.
Taipogi pranešu visiems, jog likusį gyvenimą jau niekada nebūsiu abejingas aplinkai, visuomenei, Lietuvos istorijai. Aktyviai ir pasyviai dalyvausiu visose visuomeniniuose judėjimuose, siekdamas kurti ir dirbti Lietuvai, kurdamas jos ateitį sau ir savo vaikams ir anūkams. Tepadeda mums dievas.
edvardas@galvanauskas.lt
Ar laikas priešintis dviejų partijų valdomai situacijai Lietuvoje?
Sekmadienis, Lapkritis 29th, 2009Ponia Aurelija lieka ištikima savo teiginiui – jog tam, kad visų mūsų, t.y. liaudies, dabartiniai – sovietinio sukirpimo politikai negalėtų valdyti, turi užaugti kelios visiškai laisvų žmonių kartos. Esu įsitikinęs, jog pasipriešinti turime kur kas anksčiau - būtent dėl šios priežasties pasukau į politiką. Mano giliu įsitikinimu seime politinės partijos neturėtų turėti daugiau nei 50% mandatų. Seimo nariai turi būti kuriančios asmenybės, savo srities specialistai – praktikai. Šiandien mes valdžioje turime teoretikus! Ir tai daugiausiai partinių mokyklų teoretikai (G.Kirkilo pvz). KĄ MES galime gauti iš valdžios kuri NIEKADA GYVENIME nedirbo darbo SAU? Žmonės kurie daugiausiai PLEPA o ne dirba(t.y. kuria vertę) arba vykdo KITŲ nurodymus? Tokie asmenys niekada neišves mūsų į “šviesų rytojų”. Tačiau jie puikiausiai moka SKALDYTI ŽMONES, priešinti vieną su kitu. Tokią politiką vykdydami jie stumia Lietuvą atgal – jei ne į Rusijos, tai dabar į ES vergiją. Juk 1940-siais lygiai taip pat dalis supriešintos tautos po ekonominių sunkumų nutarė patikėti “šviesiu rytojumi” ir išdavė nepriklausomybės idėją. Šiandien vyksta lygiai tas pats scenarijus – dėl narystės ES mes pritarėme AE uždarymui visiškai negalvodami kaip gyvens Lietuvos žmonės. Ar tai ne tas pats scenarijus? Dabar reikės lenktis elektros ir naftos tiekėjams, kad turėtume bent šiek tiek pigesnę energiją. Ir kas kaltas dėl tokios Lietuvos padėties? MANO GALVA MES PATYS!!! Mes – visi tie kurie piršto dykai nepajudinsime, mes kurie nusivylę valdžia, todėl neiname balsuoti, mes – kurie pavydime savo kaimynui todėl, kad jam gerai sekasi, mes – kuriems gera todėl, kad bloga kitiems!!! Ir nekaltinkime kitų, nes patys esame kalti.
“Kas nepasimoko iš istorijos turi ją pakartoti”
Šeštadienis, Lapkritis 21st, 2009Labai gaila, bet Lietuviai savo istorijos taip ir neišmoko. Nieko nuostabaus, juk mūsų tėvų karta (nuo 1932) nesimokė LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS istorijos – paprasčiausiai nespėjo. Vėliau nebuvo laiko ir galimybių. Senelių karta, kuri buvo sušaudyta ir ištremta, be abejo ją žinojo, todėl, vedami istorijos pamokų ir tėvynės meilės jausmo, jie mums iškovojo pirmąją nepriklausomybę, kovėsi dėl jos miškuose, žuvo ar buvo ištremtas. Mūsų karta sovietų mokykloje Lietuvos istorijos vadovėlį turėjo … bemaž 30 psl. Visa kita buvo TSRS istorija ir sovietinė “propoganda”. Nenuostabu, kad mažai kas iš mūsų kartos gerai žino Lietuvos istoriją. Tikriausiai retas Lietuvos valdžios vyras išvardintų LDK kunigaikščių vardus ar papasakotų apie LDK klestėjimo metus. Veikiausiai ir LR nepriklausomybės signatarai daugiau asmeninio noro VALDYTI vedami siekė nepriklausomybės. Niekaip kitaip negaliu paaiškinti, kodėl visi tautos vedliai tiek mažai dėmesio skyrė LIETUVIŲ TAUTOS nacionalinio patriotizmo ugdymui. Neužauginome patriotiškai nusiteikusios kartos, nesistengėme, nors galėjome. Mūsų vaikai turi augti ne internacionalistais, bet savo šalies patriotais. Juk jei tauta negerbia savo šalies istorijos ji pasmerkta išnykti. Mūsų dabartinė valdžia konservatoriai, kurie labiausiai iš visų politinių jėgų deklaruoja tautiškumą, naikina tautą taip pat uoliai, kaip tai darė stalinas. Dabar mūsų jaunimas tremiamas mokytis svetur. Iš ten į Lietuva jie sugrįš(gal) tik pasenti … Valdžia daro viską, kad išvažiuotų ne tik mokslo jaunimas, bet ir likęs pats gabiausias gydytojas, mokytojas, specialistas, sumaniausias verslininkas. Tie kurie dedasi Tėvynės gelbėtojais niekaip “nesupranta”, kad proteguoti reikia LIETUVOS ŽMONES ir jų verslą, o ne stambųjį kapitalą iš užsienio. Lietuva per jauna, kad galėtų konkuruoti su užsienio kapitalu, todėl privalomai vietinis verslas turi turėti pirmenybę prieš bet kokią užsienio kapitalo įmonę. Ir ši nuostata turi būti aiškiai išreikšta ir jos turi laikytis visi be išimties. Kitaip – TAUTOS IŠDAVIMAS. Už išdavystę – tribunolas ir pageidautina be senaties termino. LDK Vytautas uždraudė kitataučiams turėti dvarus Lietuvoje, tai iki mūsų dienų išlaikė Lietuvos valstybę. Sekime iškiliausių mūsų tautos bočių takais tik tada išliksime, kitaip ate Lietuvėle. Ar supras kada mūsų valdžios vyrai? Nors, gal tai ir dėsninga : Tėvynės sąjunga-krikščionys demokratai skamba taip keistai kaip ėriukas su vilku viename tvarte (prisiminkime kaip Lietuva buvo pakrikštyta). Gal jie ir nesupras, ypač jei to nesupras mūsų piliečiai.
Mokesčiai. Ar tuo keliu einame?
Pirmadienis, Lapkritis 10th, 2008Normalios šalys krizės padarinius bando švelninti mažindamos mokesčius ir skatindamos kurti darbo vietas. Ar gali mūsų valdžia suprasti, kad padidintas PVM mokestis užguls ne tik ant verslininkų pečių, bet ir ant kiekvieno žmogaus ir visų pirma per pirmojo būtinumo prekes-tokias kaip maistas ir komunaliniai patarnavimai. Man keista, kad valstybės vyrai savo gelbėjimo programoje visiškai nekalba apie kitas priemones mokesčiams surinkti pvz: korupcijos ir kontrabandos sumažinimas, nelegalus darbas, piknaudžiavimas lengvatomis, nedarbingumo lapeliais. Ar ne geriau didinti akcizus alkoholiui, tabakui ir naftos produktams, padidinti mokesčius prabangos prekėms pvz: prabangiems automobiliams ir baldams, juvelyriniams ir meno dirbiniams, apmokestinti papildomą nekilnojamą turtą, panaikinti monopolijas, sutvarkyti viešųjų pirkimų procedūrų pirkimą kaštų-naudos naudos atžvilgiu ir t.t. Žinoma tam reikalingas visuotinas deklaravimas, kurio kažkodėl seimūnai vengia. Gerai pagalvojus galimą rasti daug kitų būdų mokesčiams surinkti, neinant lengviausiu keliu surenkant mokesčius iš ir taip sunkiai besiverčiančių žmonių ar smulkaus ir vidutinio verslo.
Svarbu, kad Tave suprastų ir palaikytų
Trečiadienis, Spalis 8th, 2008Ne kartą gyvenime esu girdėjęs žodį „neįmanoma“. Šį žodį esu girdėjęs daugybę kartų, tačiau jis manęs neįtikindavo. Pasukęs į aktyvią politiką pasiryžau keisti, todėl ir vėl pasirinkau nelengvą kelią. Verslo pasaulyje sunkius išbandymus atlaikiau – statydamas pirmuosius daugiaaukščius, pasipriešindamas „Būstuvą“ ištikusiai krizei ar kitais atvejais. Tikiuosi, kad visas kliūtis jei būsiu sustiprintas Jūsų pasitikėjimo pasirinkdamas politiko duoną, vėl įveiksiu. Ką galvoja apie mano pasiryžimą eiti į didžiąją politiką mane gerai pažįstantys žmonės, kurių supratimas ir palaikymas man be galo svarbus.
Keisti gali tik asmenybės, o ne partijų ideologija – tikina ponia Aurelija
Antradienis, Spalis 7th, 2008Situaciją iš esmės gali keisti tik asmenybės, o ne partijų ideologija. Kaunietė pastebi, kad prieš rinkimus partijos deklaruoja vieną, o daro visai ką kitą. Sutiksiu – jos žodžiuose yra tiesos. Pradžioje ir aš svarsčiau galimybę tapti nepriklausomu kandidatu. Tačiau netrukus atsisakiau šios idėjos, suprasdamas, kad vienas lauke – ne karys.
Kol Mia su Zvonke aiškinasi santykius, nusivylę rinkėjai sako „dzin“
Šeštadienis, Spalis 4th, 2008Jau kelintą savaitę girdime, matome ir skaitome apie Mijos ir Zvonkės konfliktą. Šis „įvykis“ tapo pagrindine žiniasklaidos naujiena ir netgi gožia A.Valinsko partijos šou žygyje į „Durnių laivą“– Seimą. Pokalbis šia tema užima trečdalį televizijos programos, pagrindines vietas laikraščiuose ir interneto portaluose. Ši tema ryškiai nusvėrė ekonominę krizę ir net rinkimus.
Pravažiuodamas pro pogrindyje stypsančius Kauno rinkiminius stendus su apiplyšusiais kandidatų plakatais,juose matydamas savo išplėštas akis, mąstau ką žada šis niekuo nepaaiškinamas reiškinys… Juk Seimo nariu siekiu tapti pirmą kartą. Tad neatsilikdamas ir aš nutariau įnešti šiek tiek gyvasties. Suprantu, kad Mijos su Zvonke nepralenksiu…
Ko bijo mokytojas?
Trečiadienis, Rugsėjis 24th, 2008Labiausiai savo tiesioginio viršininko, tas – švietimo skyriaus, šis – visos likusios sistemos. Kodėl?
Visų pirma – reikšti priešišką mokyklos administracijai nuomonę nepopuliaru ir beprasmiška. Neapgalvosi veiksmo – sulauksi nemalonumų: sumažins darbo valandas; tuo pačiu atlyginimą, ateis laikas – prarasi darbą…
Atverkime kelią naujai politikai
Penktadienis, Rugsėjis 19th, 2008Esu Edvardas Galvanauskas – šešių asmenų šeimos galva, savo jėgomis Kaune sukurto statybų verslo, kuriame sukasi per 300 darbuotojų, įkūrėjas. Nesulaukęs teigiamų pokyčių mūsų valstybėje, tapau nusivylusiu rinkėju. Supratęs, kad
stručio poza paranki tiems, kurie valdo situaciją šalyje, ėmiau priešintis ir tapau politikuojančiu verslininku.