Archive for the ‘Laisvalaikis’ Category

„MUŽIKAI IŠ VIDURIO LIETUVOS – PABUSKITE!“

Šeštadienis, Kovas 20th, 2010

Negaliu nereguoti perskaitęs straipsnį „Kaunas turistams – apleistas kaimiškas didmiestis“, nes esu vienas iš daugelio Kauniečių mylinčių savo miestą. Čia esu gimęs, augęs, mokiausi, dirbu ir gyvenu Kaune. Ir nors turėjau daugelį pasiūlymų išsikelti su savo verslais iš Kauno, išvažiuoti gyventi svetur, iki šiol norėčiau Kaune ir numirtiJ.  Man labai gaila, kad Kaunas provincialėja. Kiek prisimenu, per savo sąmoningą gyvenimą Kaune tikrai labai mažai kas pasikeitė. Iš vienos pusės gal ir gerai, tačiau kai taip lėtai viskas keičiasi į gerąją pusę, tai būtų smagu, kad bent jau akivaizdžiai nesentų tai, kas priklauso Kauno istorijai. Norėjau pasakyti, kad būtų nuolat atnaujinami architektūros statiniai, gatvės, šaligatviai – visa tai kas kiekvienam Kauniečiui yra vertybė. Tam reikalingas miesto pastatų renovavimo planas, kurį nesunkiai sudarytų  mūsų miesto (ne „importiniai“ ar kito miesto) architektai, Kauno architektų Taryba. Jame turėtų būti numatytas senamiesčio pastatų, kurie išlaiko istorinį miesto veidą, renovavimo eiliškumas, o miesto valdžia nepriklausomai nuo partinių įsitikinimų,  privalėtų daugiau ar mažiau jo laikytis ir kiekvienais metais skirti biudžeto lėšas šio plano vykdymui. Tai pasakytina ir apie kauniečių labiausiai pamėgtas vietas – ąžuolyną, zoologijos sodą, panemunės pėsčiųjų tiltą ir Panemunės šilą, Kauno pilies parką ir kitas vietas, kur gražų žiemos sekmadienio rytą knibžda kauniečiai su savo šeimomis, bandydami pailsėti nuo darbų neišvažiuojant iš miesto. Tačiau visur jau daugelį metų ir labiausiai lankomos vietos nesulaukia miesto valdžios dėmesio. Todėl natūraliai man, kaip ir daugeliui kauniečių, jau kuris laikas kyla klausimai:

  • Kas turėtų atsakyti dėl tokio Kauno miesto įvaizdžio? Juk miestiečiai mokėdami mokesčius garantuoja finansavimą miesto klausimams spręsti.
  • Ar gali miesto gerovę tvarkyti kiekvienas miestietis mylintis savo miestą? Jei taip – tai kaip tai daryti, kad matytum akivaizdžius rezultatus?
  • Kaip įtakoti, kad tie, kurie už tai atsakingi, atsiskaitytų kauniečiams?
  • Bandžiau aktyviai dalyvauti šiame procese, kad suprasčiau kaip gi vyksta šis veiksmas. Ir pasirodo viskas labai paprasta… Mes kauniečiai išsirenkame (tiksliau nerenkame, nedalyvaujame rinkimuose iš KAUNIETIŠKO principo – NĖRA UŽ KĄ …) į miesto tarybą  tuos valdžios žmones, kurie švelniai tariant sėdi ne savo rogėse, kurie visiškai neturi sąžinės, kuriems pirmoje eilėje stovi asmeniniai interesai ir kurie VISIŠKAI neturi patirties kurti, statyti, vadovauti … paprasčiausiai mąstyti.  Neteigsiu, kad visi tokie, tvirtinsiu – didžioji dauguma. Kaune daug kūrybiškų, veržlių asmenybių, tad kodėl taip jau yra, kad jie nedalyvauja miesto gyvenime? Atsakymas labai paprastas – politikai, tai jie užmuša bet kokį norą prisidėti prie miesto klestėjimo. JIE, bet kurį bent kiek veiklesnį žmogų, kuris paprieštarauja ar pasipriešina JŲ interesams, kitų akyse pažemins ir suniekins. Juk ne naujiena, kad ypatingai Kaune, verslininkai vadinami vagimis, kyšininkais, sukčiais ir t.t.  Gyvas pvz: dvi verslininkės Laisvės Alėjoje pastatė pastatą. Kai paaiškėjo, kad buvo sumokėtas kyšis Kauno valdininkams, kas buvo apie jas kalbama – aferistės, kyšininkės, statinys baisus. Jos paverstos blogesnėmis nei tie „vargšeliai“ kurie gavo kyšį?!?!?!  Pagalvokime ir paklauskime savęs – ar jos tikrai norėjo kyšį duoti, ar jas tol stumdė, kol pačios susiprato? Jei taip – kas kaltas – valdininkai-politikai ar verslininkės? Kitas klausimas dėl pastato išvaizdos kurią garsiai visi aptarinėja ir koneveikia spaudoje – ar tai jos kaltos, kad tokios „niekingos“ ar netinkamos architektūros statinys atsirado Laisvės alėjoje? O pastato architektas ne prie ko? Aš jau nekalbu apie eilę valdininkų –specialistų urbanistų ir architektų savo parašais patvirtinusių projektą ir gaunančių solidų atlyginimą bei sėdinčių šiltoje vietoje jau N+K metų. Klausimas kodėl jie ten sėdi jei akli? Tikriausiai todėl, kad labai gerai moka dalybos veiksmą, o tai labai tinka MŪSŲ kauniečių IŠRINKTIESIEMS. Taip, garbūs ponai ir ponios, išrinktiems ne Vilniečių, Užsieniečių – bet mūsų pačių. Todėl posakis „kiekviena tauta verta tokios valdžios kokios nusipelno“ visgi ne iš piršto laužtas. Laikas nenumaldomai bėga ir vėl rinkimai artėja. Vėl politikai girsis kaip „sėkmingai“ Jie dirbo mūsų labui, vėl bet kuris veiklesnis kaunietis taps „…norinčiu prie lovio aferistu, savo gyvenime pridariusiu daug blogio …“, bet jie niekada tam blogiui neužleis vietos, nes tik Jie ir Jų partijos yra tikrasis gėris. Ir vėl tas pats „Gyvulių ūkis“. Taip viskas sukasi jau 20 metų ir laikas sustoja, kaip užšalęs vanduo. Bet aš, mano bendraamžiai, tikiuosi ir Jūs nenorime taip gyventi ir nelinkime taip gyventi savo vaikams. Tad pats būdamas Kauniečiu suprantu, kad kauniečiai tokie žmonės, kuriuos norint suburti bendram tikslui pasiekti ir sulaukti teigiamo rezultato, reikia įžeisti ir ne bet kaip bet stipriai. Ir tada jie prabunda, kaip tas jautis pamatęs raudoną spalvą, ir tada pasirodo galingiausia pasaulyje vienybė ir jėga gebanti nuversti nuo kelio visas kliūtis ir padaryti tokius darbus, kurie sudrebina visą pasaulį (prisiminkime bokso riaušės Kaune, R. Kalantos pasipriešinimo-susideginimo akcija, Sąjūdžio gimimas, Žalgirio pergalės ir t.t.). Todėl iš meilės savo gimtajam miestui sakau garsiai KAUNIEČIAMS – „MUŽIKAI IŠ VIDURIO LIETUVOS – PABUSKITE!“ Gal užsitraukęs kauniečių nemalonę pabudinsiu juos iš abejingo miego ir jie sutryps miesto valdžią… tegul su manim kartu…

    Kodėl BUVAU partinis…

    Ketvirtadienis, Kovas 11th, 2010

    Žmogaus branda mus pasiekia apie 40 gimtadienį – vienus anksčiau, kitus vėliau, dar kitus labai vėlai ar niekada :-) . Normaliems žmonėms ateina toks laikas, kai gyvenime susitvarkai savo materialinį pasaulėlį, šeimos klausimus ir jei vis dar sveikata leidžia pradedi galvoti apie tave supančią aplinką – kaimynus, gatvę, miestą, valstybę – vienu žodžiu visuomenę. Taip atsitiko ir man  2004 metais. Būtent tada, bėgdamas Laisvės alėja ir mintyse keikdamas tuos, kurie nesirūpina miesto klausimais, po daugelio metų sutikau seną gerą draugą. Buvome nesimatę apie dvidešimt metų, todėl užsukome į kavinę paplepėti apie šeimas ir prabėgusius metus. Natūraliai mums kauniečiams pokalbis nukrypo apie gimtą miestą Kauną. Bediskutuojant apie Kauno valdžios “ypatumus” draugas prasitarė, jog jau ne pirmus metus politikuoja ir įtikino mane, kad keisti Kauno miesto įvaizdį galima tik būnant kokios nors partijos nariu ir kito kelio paprasčiausiai nėra. Patikėjau juo, todėl pakviestas pasidairyti po partinius užkulisius, vieną vakarą gavęs kvietimą apsilankyti partijos vakarėlyje, maloniai sutikau. Vakarėlis buvo šaunus – žmonės linksmi, išradingi, nuoširdūs. Vakarėlyje manęs laukė staigmena – paaiškėjo, kad mano draugas Kauno skyriaus pirmininkas, aš buvau pristatytas visam žmonių ratui ir labai šiltai priimtas. Po šio vakarėlio, gerokai vėliau, gavau kvietimą vakarais pasiklausyti kaip vyksta darbo posėdžiai. Taip prasidėjo naujos pažintys su politikuojančiais žmonėmis… Kadangi nesu tylenis, nors ir nebūdamas partiniu, posėdžiuose aktyviai reiškiau savo nuomonę, piktinausi esama neteisybe Lietuvoje, reikšdavau pasiūlymus kaip mano manymu reikėtų elgtis vienu ar kitu atveju. Žmonės girdėjo mane, aktyviai pritarė mano nuomonei, todėl jau po kurio laiko pakvietė mane įstoti į partiją, o dar po kurio laiko atsistatydinus draugui iš pirmininko pareigų – pasiūlė šias pareigas man. Buvau intensyviai įkalbinėjamas žinomų žmonių, man buvo pažadėta neįtakoti skyriaus veiklos, todėl sutikau. Ėmiausi šios veiklos taip, kaip gyvenime imuosi visų kitų darbų – nuoširdžiai ir pasiaukojančiai. Šiai veiklai skyriau 2 metus palikęs savo verslus kitiems valdyti. Tuomet tikėjau, kad partijos gali ir nori keisti Lietuvos ateitį, kad joms priklausantys žmonės nuoširdūs, protingi, išmanantys ir galintys. Tačiau teko skaudžiai nusivilti, kai supratau, kad partijų eiliniai – tai viso labo “patrankų mėsa”, kad dauguma stoja į partijas ieškodami asmeninės naudos – darbo, privilegijų ir t.t., kad dauguma nori gauti nenorėdami duoti…  Ir nors tai supratau prabuvus pirmininku tik apie pusę kadencijos, atlikau savo pareigą iki pabaigos t.y. – rinkimų. Po to atsistatydinau iš pirmininko pareigų, o dar po kelių mėnesių išstojau iš partijos. Tikiuosi pasielgiau sąžiningai – negaliu būti veidmainis ir dalyvauti veikloje kuria netikiu. Esu dėkingas likimui – dabar turiu patirties politikoje – žinau politikų žaidimus, metodus ir įrankius, suprantu žmonių valdymo esmę, politinių partijų struktūras ir jų ydas.

    Nors jau kuris laikas nesu Naujosios sąjungos narys, iki šios dienos dažnai sulaukiu priekaištų už jos veiklą.

    Todėl noriu visiems dar kartą pranešti, kad nesu NEI VIENOS PARTIJOS narys.

    Taipogi pranešu visiems, jog likusį gyvenimą jau niekada nebūsiu abejingas aplinkai, visuomenei, Lietuvos istorijai. Aktyviai ir pasyviai dalyvausiu visose visuomeniniuose judėjimuose, siekdamas kurti ir dirbti Lietuvai, kurdamas jos ateitį sau ir savo vaikams ir anūkams. Tepadeda mums dievas.

    edvardas@galvanauskas.lt

    Balanos gadynės link arba tiesiog naujieji Energetikos ministerijos pokštai

    Penktadienis, Gruodis 4th, 2009

    Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija lapkričio 23 d. svarstė elektros energijos, kurią būtina supirkti 2010 metais, teikiant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (toliau – VIAP), kainas. Nutarime pateiktos kainos mažai ką benustebino, tačiau kur gi tas Energetikos ministerijos kalėdinis pokštas kiekvienam iš mūsų?

    O pokštas slepiasi viename matematiniame veiksme, kurį kiekvienas atliekame atėję į banką sumokėti mokesčiu t.y. kainą, kuri kaip ir neginčijama, padauginame iš kiekio, kurį suvartojome.

    Kadangi Energetikos ministerijai šis veiksmas su elektros energija atrodo pernelyg sudėtingas, būdami šiek tiek raštingais Lietuvos piliečiais, kurie ateinančius metus gal dar neemigruos, pamėginkime įvertinti ministerijos siūlomą 2010 metų apsirūpinimo elektros energija scenarijų. Siekiant išvengti apkaltinimo nekonstruktyviu populizmu, pamėginsime pateikti ir kitą, alternatyvų, scenarijų, kuris gal ne toks ambicingas, tačiau arčiau savų, kad ir skylėtų marškinių.

    Pagal Energetikos ministerijos planuojamą scenarijų 2010 metais VIAP biudžetas centralizuoto šilumos tiekimo sektoriui sieks apie 126 mln. Lt. Už šią sumą visi Lietuvos gyventojai nusipirks 1,05 TWh elektros energijos, arba tik apie 12 % metinio kiekio už kainą, kuri lygi 18,65 ct/kWh. Apie 2,5 karto didesnį elektros energijos kiekį (2,5 TWh) Energetikos ministerija verčia pirkti iš AB „Lietuvos elektrinės“ (toliau – LE) už kainą, kuri yra 29,31 ct/kWh. Kitaip sakant VIAP biudžetas LE siekia net 733 mln. Lt, žinant, kad LE yra pati neefektyviausia elektrinė, prarandanti daugiau kaip 60% nupirktos energijos gamtinių dujų ar mazuto pavidalu. Toks primetamas sprendimas būtų kaip ir logiškas, jeigu nebūtų kitų alternatyvų – bet jos yra. Ministrai per daug užimti, todėl mes pamėginsime įvertinti galimas alternatyvas ir jas koncentruotai pakomentuoti.

    Visų pirma VIAP kvotų skirstymo tvarka yra daugiau nei ydinga, kadangi metinis kiekis paskirstomas ne ekonominio naudingumo, o instaliuotų galių principu, kas juntamai didina vidutinę VIAP kainą. Nepaisant to, žymiai didesnis absurdas sietinas su VIAP lėšų prioriteto nustatymu. Energetikos ministerija LE kvotą grindžia būtinumu finansuoti LE naujojo, jau devintojo, energetinio bloko statybą. Grįžtant prie straipsnio pradžioje paminėto matematinio veiksmo nėra sudėtinga suprasti, kad finansavimas atliekamas ne energijos kiekio vienetais, skiriamais VIAP, bet pinigais. Iš čia natūralus klausimas – kodėl padidinant elektros energijos vieneto kainą ir sumažinant gamybos kiekį negalima būtų užtikrinti LE statomo naujojo energetinio bloko finansavimo. Kitaip tariant LE skirti tik tokią kvotą, kuri užtikrintų vadinamąjį „karštą“ rezervą, būtiną energetiniams saugumui garantuoti.

    Pailiustruokime šį siūlymą skaičiais. Skaičiavimuose priimame, kad 2010 metais vidutinė gamtinių dujų kaina sieks 800 Lt už tūkst. m3, o mazuto kaina bus artima gamtinėms dujoms, vertinant pagal energetinę vertę. Taip pat darome prielaidą, kad kuro balansą sudarys 50 % gamtinės dujos ir 50 % mazutas. Vidutinė 2010 metų apyvartinių taršos leidimų (toliai – ATL) kaina bus apie 50 Lt/ATL. Įvertinant auščiau pateiktas prielaidas ir priimant 38 % elektros energijos gamybos bendrąjį efektyvumą bei skirtą VIAP kvotą (2,5 TWh) LE turės apie 137 mln. Lt grynųjų pajamų, atėmus išlaidos kurui ir ATL, kurios siekia apie 566 mln. Lt. Kitaip tariant, norint užtikrinti LE pastoviųjų sąnaudų padengimą, netgi įvertinant naujojo bloko statybą, reikia garantuoti 137 mln. Lt grynąjį pajamingumą.

    Siekiant užtikrinti LE „būtinąjį“ grynąjį pajamingumą siūlome tokį scenarijų. Priimkime, kad LE techninis minimumas 150 MW energetiniams blokams siekia apie 40 %. Vieną kartą ir visiems laikams Valstybinė energetikos inspekcija turėtų duoti ekspertinę išvadą, o koks gi iš tikrųjų yra tas LE techninis minimumas, kadangi ši sąvoka dažnai naudojama kaip koziris derybose su politikais ir netgi kainų komisija. LE dirbant minimaliu apkrovimu per metus būtų pagaminama apie 0,5 TWh elektros energijos. Galiojant aukščiau pateiktoms prielaidoms dėl kuro ir ATL kainų, bei įvertinant mažesnį energijos gamybos efektyvumą dirbant minimalia apkrova – 33 %, reikėtų LE gaminamos elektros energijos kainą padidinti iki 54,66 ct/kWh, kad būtų garantuotas 137 mln. Lt grynasis pajamingumas. Iš pirmo žvilgsnio tai įspūdinga kaina, tačiau visi suprantame, kad energijos tiekimo patikimumas kainuoja, todėl LE turi būti gyvybinga energetikos įmonė, tačiau galimai mažesniais kaštais.

    Taip pat analizėje darome prielaidą, kad 0,9 TWh kiekį pagamins centralizuoto šilumos tiekimo įmonės už tą pačią 18,65 ct/kWh kainą, likęs 1,1 TWh kiekis bus importuotas už vidutinę 14 ct/kWh kainą. Pasirinkus mūsų siūlomą scenarijų bendrame rezultate gauname, kad sumažinus iki minimumo elektros energijos gamybos kiekį LE ir išnaudojant centralizuoto šilumos tiekimo įmones bei sąlyginai pigų elektros energijos importą per metus galima būtų sutaupyti beveik 138 mln. Lt nepadarant jokios neigiamos finansinės įtakos LE.

    Siūlomo scenarijaus įgyvendinimas turi visą eilę kitų teigiamų aspektų, susijusių su šilumos kainos sumažėjimu, nes pastovieji kaštai būtų išdalinami didesniam pagamintos elektros ir šilumos energijos kiekiui, dėl didesnio energijos gamybos efektyvumo būtų fiziškai mažiau teršiama gamta, energijos tiekimo patikimumo atžvilgiu energijos gamyba būtų labiau išskaidyta. Didėjant kuro kainoms siūlomo scenarijau efektas tik didėja, pavyzdžiui gamtinių dujų kainai priartėjus prie 900 Lt už tūkst. m3 ribos, ekonominis efektas būtų apie 187 mln. Lt.

    Nepaisant akivaizdžios naudos Energetikos ministerija nenori ar negali vadovautis sveika ekonomine logika, kas sugrąžins mus ne į 2003 metus, bet kur kas toliau – gal net į balanos gadynę …

    Dėkoju visiems bendraminčiams

    Sekmadienis, Spalis 12th, 2008

    Prieš išeidamas balsuoti ir dar nežinodamas savo rezultatų noriu JUMS ištarti šiuos žodžius:

    Dėkoju visiems kurie man padėjo ruoštis ir dalyvauti šiuose rinkimuose, visiems kurie buvote su manimi iki rinkimų ir tikiuosi būsite po jų, dėkoju savo bendrapartiečiams, draugams, pažįstamiems, artimiesiems, bendradarbiams ir ypatingai savo mylimai žmonai Ramunei už jos iškęsta vienatvę tais vakarais, kuriuos aš praleidau ruošdamasis šiems rinkimams, bendraudamas su žmonėmis. Labai džiaugiuosi tuo, kad per šį laikotarpį aš pažinau dar daugiau nuostabių žmonių ir mano pažįstamų ratas dar labiau išsiplėtė, net už Kauno miesto ribų. Sutikau nemažai ir piktų žmonių, man jų nuoširdžiai gaila, nes jie labiausiai kenkia sau…

    Tačiau tikiu, kad visgi viskas krypsta gerėjimo linkme ir mano dalyvavimas šiuose rinkimuose bent jau privertė pasitempti esančius valdžioje.

    LABAI AČIŪ JUMS VISIEMS!

    Atsakymai lankytojams #1

    Penktadienis, Spalis 10th, 2008

    Martyno klausimas: Ar Vyriausybė taikys nuolaidas žmonėms, perkantiems hibridiniais arba elektriniais varikliais varomas mašinas? Ar bus nustatytas aplinkosaugos mokestis visureigių, senų mašinų vairuotojams?

     

    „ne melo“ klausimas: Laba diena, itin sunku buvo rasti jūsų šį skyrelį.
    Kaip jūs apibūdintumėte kas yra moralė?
    Ačiū

     

    (daugiau…)

    Kol Mia su Zvonke aiškinasi santykius, nusivylę rinkėjai sako „dzin“

    Šeštadienis, Spalis 4th, 2008

    Jau kelintą savaitę girdime, matome ir skaitome apie Mijos ir Zvonkės konfliktą. Šis „įvykis“  tapo pagrindine žiniasklaidos naujiena ir netgi gožia A.Valinsko partijos šou žygyje į „Durnių laivą“– Seimą. Pokalbis šia tema užima trečdalį televizijos programos, pagrindines vietas laikraščiuose ir interneto portaluose. Ši tema ryškiai nusvėrė ekonominę krizę ir net rinkimus.
    Pravažiuodamas pro pogrindyje stypsančius Kauno rinkiminius stendus su apiplyšusiais kandidatų plakatais,juose matydamas savo išplėštas akis, mąstau ką žada šis  niekuo nepaaiškinamas reiškinys…  Juk Seimo nariu siekiu tapti pirmą kartą. Tad neatsilikdamas ir aš  nutariau įnešti šiek tiek gyvasties. Suprantu, kad Mijos su Zvonke nepralenksiu…


    Ponia Aurelija abejoja ar verta balsuoti. O jūs?

    Ketvirtadienis, Rugsėjis 25th, 2008

    Jūsų dėmesiui – pokalbis su jos pačios žodžiais per 17 metų visų kadencijų valdžiomis nusivylusia Kauno rinkėja, ponia Aurelija.
    „Turi pasikeisti kelios politikų kartos su naujomis šaknimis“ ,- tvirtina pašnekovė, o mano posūkį į politiką vadina per ankstyvu… Su tokia jos nuomone nesutinku. Tad siūlau įsiklausyti į mūsų pokalbį, gal gerų minčių kils ir Jums.
    Bus daugiau.