2008 metų vasarą viešai kreipiausi į miesto merą ragindamas susimastyti dėl savo veiksmų. Padedant kauniečiams, kuriems rūpi miesto ateitis, suskaičiavome, kiek verslo idėjų sužlugdė SĖKMĖS KOALICIJA. Koalicija vadovaujama “jauno, energingo, sumanaus mero”, pasitelkusi krūvos populistų ir neišmanančių “bobikių” armija. Tada buvau apkaltintas populizmu ir noru pakenkti Kaunui ir jo valdžios reputacijai. Už tuometines pamokas man buvo atkeršyta su kaupu (savivaldybės neatsiskaitymas už atliktus darbus, projektų vilkinimas ir t.t.). Betgi šis kerštas labai daug kainavo ir dar kainuos visiems kauniečiams, nes teko perkelti savo verslus iš Kauno. Iki 2009 metų mano verslai mokėjo milijonines sumas Kaunui. Šiandien verslas jau ne Kaune, taigi ir mokesčius mokėsiu ne Kaune… Apmaudu, tačiau kaip aš manau “Nėr to blogo, kas neišeitų į gerą”. Sužinojau kokioje aplinkoje gyvenu. Bandymas įspėti savo miesto valdžią traktuojamas kaip perversmas, naudos siekimas, savireklama Jūsų teismui pridedu šį straipsnį, prisiminkime…
2008 birželio mėn. “Kauno dienoje” ir “Laikinoje sostinėje” spausdintas straipsnis
Gal laikas mokytis aritmetikos, mere?
Verslininkas Augustinas Rakauskas Kauno sporto arenai statyti siūlė 100 mln. litų asmeninių lėšų. Miesto meras A.Kupčinskas šį siūlymą atmetė kaip nepriimtiną.
Į S.Dariaus ir S.Girėno oro uosto dalies pertvarką verslininkai ir sporto organizacijos planavo investuoti maždaug 200 mln. litų. Čia buvo numatyta įrengti SPA, golfo, teniso aikštynus, dviračio takus, kitas aktyvaus poilsio zonas.
Miesto valdžia atmetė šį projektą ir atleido iš pareigų vieną jo iniciatorių – savivaldybės administracijos direktorių A.Keserauską.
Ūkio banko investicinė grupė siūlė investuoti į S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukciją apie 76 mln. litų. Kauno valdžia šių pinigų atsisakė ir paskelbė stadioną kultūros paveldo objektu.
Kauno mero A. Kupčinsko iniciatyva buvo pakeistas miesto tarybos sprendimas, leidęs verslininkams 30 proc. prisidėti prie gatvių ir kelių tiesimo. Dėl šios pakeitimo miestas gali prarasti apie 20 mln. litų.
Kauno valdžia atsisakė bendradarbiauti su bendrove “Roch“ ir nusprendė perimti “Romuvos“ kino teatro valdymą į savo rankas.
Ši procedūra miestui gali kainuoti apie 2 mln. litų. Norėdama išlaikyti nekomercinį kiną, savivaldybė į „Romuvą“ kasmet privalės investuoti mažiausiai po 1 mln. litų.
Miesto valdžia nusprendė perimti visuomenės reikmėms tris apleistus stadionus. Jų rekonstrukcija miestui gali kainuoti maždaug 20 mln. litų.
Kauno valdžia atmetė Lietuvos bušido federacijos siūlymą skirti sklypą japoniško kovų menų centro statybai. Šį projektą ketinę finansuoti japonai buvo suplanavę statyboms skirti apie 40 mln. litų.
Verslininkams už 600 tūkst. litų buvo parduotas „Britanikos“ viešbutis miesto centre. Rinkos kaina – dešimt kartų didesnė. Miestas prarado apie 5 mln. litų.
Verslininkėms buvo perduotas sklypas A.Mickevičiaus gatvėje. Jei jis būtų parduotas aukcione, miesto biudžetą būtų galima papildyti maždaug 1 mln. litų.
Pusvelčiui parduotas savivaldybei priklausęs gyvenamasis namas Savanorių prospekte, šalia „Ortopedijos technikos“ įmonės. Rinkoje reali tokio pastato kaina gali siekti 10 mln. litų.
Kauno valdininkų ir politikų kelionei į parodą Kanuose išleista per 100 tūkst. litų. Paroda nedavė miestui jokios apčiuopiamos naudos.
Kauno valdžia atsisakė tiesti troleibusų liniją į Šilainius. Šiam projektui Vyriausybė buvo pažadėjusi skirti apie 12 mln. litų.
Miesto valdžia nepriėmė dviejų alaus bendrovių siūlymų finansiškai prisidėti prie sporto arenos statybos mainais už vieno iš alaus gamintojų vardo suteikimą arenai. Miestas prarado apie 10 mln. litų.
Dėl neteisėtų sutarčių su rangovais atliekant Marvelės gatvės rekonstrukciją miestas prarado teisę į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. Nuostolis – apie 14 mln. litų.
Savivaldybė pardavė 51 proc. Stoties turgaus akcijų už 9 mln. litų. Miestas pinigų kol kas negavo, nes Kauno valdžia įsivėlė į teisminius ginčus.
Kauno valdžia įsteigė sporto arenos rėmimo fondą, tačiau jo nesugebėjo valdyti. Per septynis mėnesius į fondą surinkta tik 5,7 tūkst. litų.Maždaug pusė milijardo litų – tiek Kaunas prarado
per vienerius metus, miestą valdant Sėkmės koalicijai
Kauno finansiniai praradimai per metusPastaba Nr 1.: Kaunas per metus prarado maždaug 520 mln. litų.
Tai beveik prilygsta praėjusių metų miesto biudžetui.
Pastaba Nr 2.: Sociologinių tyrimų duomenimis, pagal gyvenimo kokybę
Kaunas tarp 60 Lietuvos savivaldybių užima 49-ąją vietą.verslininkas Edvardas Galvanauskas