Archive for Gruodis, 2009

Kauno sėkmės Koalicijai laikas dirbti jau praėjo – atėjo laikas verkti

Sekmadienis, Gruodis 13th, 2009

2008 metų vasarą viešai kreipiausi į miesto merą ragindamas susimastyti dėl savo veiksmų. Padedant kauniečiams, kuriems rūpi miesto ateitis, suskaičiavome, kiek verslo idėjų sužlugdė SĖKMĖS KOALICIJA. Koalicija vadovaujama “jauno, energingo, sumanaus mero”, pasitelkusi krūvos populistų ir neišmanančių “bobikių” armija. Tada buvau apkaltintas populizmu ir noru pakenkti Kaunui ir jo valdžios reputacijai. Už tuometines pamokas man buvo atkeršyta su kaupu (savivaldybės neatsiskaitymas už atliktus darbus, projektų vilkinimas ir t.t.). Betgi šis kerštas labai daug kainavo ir dar kainuos visiems kauniečiams, nes teko perkelti savo verslus iš Kauno. Iki 2009 metų mano verslai mokėjo milijonines sumas Kaunui. Šiandien verslas jau ne Kaune, taigi ir mokesčius mokėsiu ne Kaune… Apmaudu, tačiau kaip aš manau “Nėr to blogo, kas neišeitų į gerą”. Sužinojau kokioje aplinkoje gyvenu. Bandymas įspėti savo miesto valdžią traktuojamas kaip perversmas, naudos siekimas, savireklama Jūsų teismui pridedu šį straipsnį, prisiminkime…

2008 birželio mėn. “Kauno dienoje” ir “Laikinoje sostinėje” spausdintas straipsnis

Gal laikas mokytis aritmetikos, mere?
Verslininkas Augustinas Rakauskas Kauno sporto arenai statyti siūlė 100 mln. litų asmeninių lėšų. Miesto meras A.Kupčinskas šį siūlymą atmetė kaip nepriimtiną.
Į S.Dariaus ir S.Girėno oro uosto dalies pertvarką verslininkai ir sporto organizacijos planavo investuoti maždaug 200 mln. litų. Čia buvo numatyta įrengti SPA, golfo, teniso aikštynus, dviračio takus, kitas aktyvaus poilsio zonas.
Miesto valdžia atmetė šį projektą ir atleido iš pareigų vieną jo iniciatorių – savivaldybės administracijos direktorių A.Keserauską.
Ūkio banko investicinė grupė siūlė investuoti į S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukciją apie 76 mln. litų. Kauno valdžia šių pinigų atsisakė ir paskelbė stadioną kultūros paveldo objektu.
Kauno mero A. Kupčinsko iniciatyva buvo pakeistas miesto tarybos sprendimas, leidęs verslininkams 30 proc. prisidėti prie gatvių ir kelių tiesimo. Dėl šios pakeitimo miestas gali prarasti apie 20 mln. litų.
Kauno valdžia atsisakė bendradarbiauti su bendrove “Roch“ ir nusprendė perimti “Romuvos“ kino teatro valdymą į savo rankas.
Ši procedūra miestui gali kainuoti apie 2 mln. litų. Norėdama išlaikyti nekomercinį kiną, savivaldybė į „Romuvą“ kasmet privalės investuoti mažiausiai po 1 mln. litų.
Miesto valdžia nusprendė perimti visuomenės reikmėms tris apleistus stadionus. Jų rekonstrukcija miestui gali kainuoti maždaug 20 mln. litų.
Kauno valdžia atmetė Lietuvos bušido federacijos siūlymą skirti sklypą japoniško kovų menų centro statybai. Šį projektą ketinę finansuoti japonai buvo suplanavę statyboms skirti apie 40 mln. litų.
Verslininkams už 600 tūkst. litų buvo parduotas „Britanikos“ viešbutis miesto centre. Rinkos kaina – dešimt kartų didesnė. Miestas prarado apie 5 mln. litų.
Verslininkėms buvo perduotas sklypas A.Mickevičiaus gatvėje. Jei jis būtų parduotas aukcione, miesto biudžetą būtų galima papildyti maždaug 1 mln. litų.
Pusvelčiui parduotas savivaldybei priklausęs gyvenamasis namas Savanorių prospekte, šalia „Ortopedijos technikos“ įmonės. Rinkoje reali tokio pastato kaina gali siekti 10 mln. litų.
Kauno valdininkų ir politikų kelionei į parodą Kanuose išleista per 100 tūkst. litų. Paroda nedavė miestui jokios apčiuopiamos naudos.
Kauno valdžia atsisakė tiesti troleibusų liniją į Šilainius. Šiam projektui Vyriausybė buvo pažadėjusi skirti apie 12 mln. litų.
Miesto valdžia nepriėmė dviejų alaus bendrovių siūlymų finansiškai prisidėti prie sporto arenos statybos mainais už vieno iš alaus gamintojų vardo suteikimą arenai. Miestas prarado apie 10 mln. litų.
Dėl neteisėtų sutarčių su rangovais atliekant Marvelės gatvės rekonstrukciją miestas prarado teisę į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. Nuostolis – apie 14 mln. litų.
Savivaldybė pardavė 51 proc. Stoties turgaus akcijų už 9 mln. litų. Miestas pinigų kol kas negavo, nes Kauno valdžia įsivėlė į teisminius ginčus.
Kauno valdžia įsteigė sporto arenos rėmimo fondą, tačiau jo nesugebėjo valdyti. Per septynis mėnesius į fondą surinkta tik 5,7 tūkst. litų.

Maždaug pusė milijardo litų – tiek Kaunas prarado
per vienerius metus, miestą valdant Sėkmės koalicijai
Kauno finansiniai praradimai per metus

Pastaba Nr 1.: Kaunas per metus prarado maždaug 520 mln. litų.
Tai beveik prilygsta praėjusių metų miesto biudžetui.
Pastaba Nr 2.: Sociologinių tyrimų duomenimis, pagal gyvenimo kokybę
Kaunas tarp 60 Lietuvos savivaldybių užima 49-ąją vietą.

verslininkas Edvardas Galvanauskas

Posted in Kaunas, Politika, Verslas | No Comments »

Balanos gadynės link arba tiesiog naujieji Energetikos ministerijos pokštai

Penktadienis, Gruodis 4th, 2009

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija lapkričio 23 d. svarstė elektros energijos, kurią būtina supirkti 2010 metais, teikiant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (toliau – VIAP), kainas. Nutarime pateiktos kainos mažai ką benustebino, tačiau kur gi tas Energetikos ministerijos kalėdinis pokštas kiekvienam iš mūsų?

O pokštas slepiasi viename matematiniame veiksme, kurį kiekvienas atliekame atėję į banką sumokėti mokesčiu t.y. kainą, kuri kaip ir neginčijama, padauginame iš kiekio, kurį suvartojome.

Kadangi Energetikos ministerijai šis veiksmas su elektros energija atrodo pernelyg sudėtingas, būdami šiek tiek raštingais Lietuvos piliečiais, kurie ateinančius metus gal dar neemigruos, pamėginkime įvertinti ministerijos siūlomą 2010 metų apsirūpinimo elektros energija scenarijų. Siekiant išvengti apkaltinimo nekonstruktyviu populizmu, pamėginsime pateikti ir kitą, alternatyvų, scenarijų, kuris gal ne toks ambicingas, tačiau arčiau savų, kad ir skylėtų marškinių.

Pagal Energetikos ministerijos planuojamą scenarijų 2010 metais VIAP biudžetas centralizuoto šilumos tiekimo sektoriui sieks apie 126 mln. Lt. Už šią sumą visi Lietuvos gyventojai nusipirks 1,05 TWh elektros energijos, arba tik apie 12 % metinio kiekio už kainą, kuri lygi 18,65 ct/kWh. Apie 2,5 karto didesnį elektros energijos kiekį (2,5 TWh) Energetikos ministerija verčia pirkti iš AB „Lietuvos elektrinės“ (toliau – LE) už kainą, kuri yra 29,31 ct/kWh. Kitaip sakant VIAP biudžetas LE siekia net 733 mln. Lt, žinant, kad LE yra pati neefektyviausia elektrinė, prarandanti daugiau kaip 60% nupirktos energijos gamtinių dujų ar mazuto pavidalu. Toks primetamas sprendimas būtų kaip ir logiškas, jeigu nebūtų kitų alternatyvų – bet jos yra. Ministrai per daug užimti, todėl mes pamėginsime įvertinti galimas alternatyvas ir jas koncentruotai pakomentuoti.

Visų pirma VIAP kvotų skirstymo tvarka yra daugiau nei ydinga, kadangi metinis kiekis paskirstomas ne ekonominio naudingumo, o instaliuotų galių principu, kas juntamai didina vidutinę VIAP kainą. Nepaisant to, žymiai didesnis absurdas sietinas su VIAP lėšų prioriteto nustatymu. Energetikos ministerija LE kvotą grindžia būtinumu finansuoti LE naujojo, jau devintojo, energetinio bloko statybą. Grįžtant prie straipsnio pradžioje paminėto matematinio veiksmo nėra sudėtinga suprasti, kad finansavimas atliekamas ne energijos kiekio vienetais, skiriamais VIAP, bet pinigais. Iš čia natūralus klausimas – kodėl padidinant elektros energijos vieneto kainą ir sumažinant gamybos kiekį negalima būtų užtikrinti LE statomo naujojo energetinio bloko finansavimo. Kitaip tariant LE skirti tik tokią kvotą, kuri užtikrintų vadinamąjį „karštą“ rezervą, būtiną energetiniams saugumui garantuoti.

Pailiustruokime šį siūlymą skaičiais. Skaičiavimuose priimame, kad 2010 metais vidutinė gamtinių dujų kaina sieks 800 Lt už tūkst. m3, o mazuto kaina bus artima gamtinėms dujoms, vertinant pagal energetinę vertę. Taip pat darome prielaidą, kad kuro balansą sudarys 50 % gamtinės dujos ir 50 % mazutas. Vidutinė 2010 metų apyvartinių taršos leidimų (toliai – ATL) kaina bus apie 50 Lt/ATL. Įvertinant auščiau pateiktas prielaidas ir priimant 38 % elektros energijos gamybos bendrąjį efektyvumą bei skirtą VIAP kvotą (2,5 TWh) LE turės apie 137 mln. Lt grynųjų pajamų, atėmus išlaidos kurui ir ATL, kurios siekia apie 566 mln. Lt. Kitaip tariant, norint užtikrinti LE pastoviųjų sąnaudų padengimą, netgi įvertinant naujojo bloko statybą, reikia garantuoti 137 mln. Lt grynąjį pajamingumą.

Siekiant užtikrinti LE „būtinąjį“ grynąjį pajamingumą siūlome tokį scenarijų. Priimkime, kad LE techninis minimumas 150 MW energetiniams blokams siekia apie 40 %. Vieną kartą ir visiems laikams Valstybinė energetikos inspekcija turėtų duoti ekspertinę išvadą, o koks gi iš tikrųjų yra tas LE techninis minimumas, kadangi ši sąvoka dažnai naudojama kaip koziris derybose su politikais ir netgi kainų komisija. LE dirbant minimaliu apkrovimu per metus būtų pagaminama apie 0,5 TWh elektros energijos. Galiojant aukščiau pateiktoms prielaidoms dėl kuro ir ATL kainų, bei įvertinant mažesnį energijos gamybos efektyvumą dirbant minimalia apkrova – 33 %, reikėtų LE gaminamos elektros energijos kainą padidinti iki 54,66 ct/kWh, kad būtų garantuotas 137 mln. Lt grynasis pajamingumas. Iš pirmo žvilgsnio tai įspūdinga kaina, tačiau visi suprantame, kad energijos tiekimo patikimumas kainuoja, todėl LE turi būti gyvybinga energetikos įmonė, tačiau galimai mažesniais kaštais.

Taip pat analizėje darome prielaidą, kad 0,9 TWh kiekį pagamins centralizuoto šilumos tiekimo įmonės už tą pačią 18,65 ct/kWh kainą, likęs 1,1 TWh kiekis bus importuotas už vidutinę 14 ct/kWh kainą. Pasirinkus mūsų siūlomą scenarijų bendrame rezultate gauname, kad sumažinus iki minimumo elektros energijos gamybos kiekį LE ir išnaudojant centralizuoto šilumos tiekimo įmones bei sąlyginai pigų elektros energijos importą per metus galima būtų sutaupyti beveik 138 mln. Lt nepadarant jokios neigiamos finansinės įtakos LE.

Siūlomo scenarijaus įgyvendinimas turi visą eilę kitų teigiamų aspektų, susijusių su šilumos kainos sumažėjimu, nes pastovieji kaštai būtų išdalinami didesniam pagamintos elektros ir šilumos energijos kiekiui, dėl didesnio energijos gamybos efektyvumo būtų fiziškai mažiau teršiama gamta, energijos tiekimo patikimumo atžvilgiu energijos gamyba būtų labiau išskaidyta. Didėjant kuro kainoms siūlomo scenarijau efektas tik didėja, pavyzdžiui gamtinių dujų kainai priartėjus prie 900 Lt už tūkst. m3 ribos, ekonominis efektas būtų apie 187 mln. Lt.

Nepaisant akivaizdžios naudos Energetikos ministerija nenori ar negali vadovautis sveika ekonomine logika, kas sugrąžins mus ne į 2003 metus, bet kur kas toliau – gal net į balanos gadynę …

Posted in Laisvalaikis | No Comments »