Normalios šalys krizės padarinius bando švelninti mažindamos mokesčius ir skatindamos kurti darbo vietas. Ar gali mūsų valdžia suprasti, kad padidintas PVM mokestis užguls ne tik ant verslininkų pečių, bet ir ant kiekvieno žmogaus ir visų pirma per pirmojo būtinumo prekes-tokias kaip maistas ir komunaliniai patarnavimai. Man keista, kad valstybės vyrai savo gelbėjimo programoje visiškai nekalba apie kitas priemones mokesčiams surinkti pvz: korupcijos ir kontrabandos sumažinimas, nelegalus darbas, piknaudžiavimas lengvatomis, nedarbingumo lapeliais. Ar ne geriau didinti akcizus alkoholiui, tabakui ir naftos produktams, padidinti mokesčius prabangos prekėms pvz: prabangiems automobiliams ir baldams, juvelyriniams ir meno dirbiniams, apmokestinti papildomą nekilnojamą turtą, panaikinti monopolijas, sutvarkyti viešųjų pirkimų procedūrų pirkimą kaštų-naudos naudos atžvilgiu ir t.t. Žinoma tam reikalingas visuotinas deklaravimas, kurio kažkodėl seimūnai vengia. Gerai pagalvojus galimą rasti daug kitų būdų mokesčiams surinkti, neinant lengviausiu keliu surenkant mokesčius iš ir taip sunkiai besiverčiančių žmonių ar smulkaus ir vidutinio verslo.
Sunku kažką tvirtai pasakyti dėl mokesčių didinimo arba mažinimo. Lietuvos deficitas yra blogai, jo turėtų visai nebūti. Deficitas skurdina paprastus žmones.
Pateikiu ištrauką iš knygos „Healing Our World“ (Mary J. Ruwart)
„In real life, the banks that create money use it first. Those wealthy enough to put up collateral can borrow the money and use it next. Since governments are the biggest borrowers, they benefit at the expense of those who have little property and savings. As we’ve seen, government officials tend to support special interests with the wealth they control. Deficit spending, which occurs when the government needs to borrow, is really a redistribution of wealth from the poor to the rich.“
http://www.ruwart.com/Healing/chap9.html visas skyrius apie tai pasiekiamas čia.
Pateikiu ir megėjišką vertimą:
“Realybėje, bankai, sukuriantys pinigus, juos pirmi ir panaudoja. Tie, kurie yra pakankamai turtingi, kad galėtų ką nors užstatyti bankams ir pasiskolinti pinigus, gali panaudoti juos antri. Kadangi vyriausybės yra didžiausios skolų ėmėjos, jos gali pasipenyti sąskaita tų, kurie turi mažai nuosavybės ir santaupų. Kaip jau matėme (apie tai rašė ankstesniuose skyriuose), vyriausybės pareigūnai linkę visuomenės pinigais remti specialių interesų turinčius asmenis. Deficitiniai biudžetai, kurie atsiranda valstybei skolinantis, yra papraščiausias turto perdalinimas paimant jį iš vargšų ir atiduodant turtingiesiems.“
Galiu pridurti, kad ši knyga yra išversta į lietuvių kalbą ir išleista 1994m. pavadinimu „Gydykime sergantį pasaulį“. Knygos pratarmę lietuviškąjam leidimui autorė jame linki jaunai Lietuvos valstybei eiti gerovės kūrimo keliu. O ar einame?
Pastaraisiais metais, kai krize net nekvepėjo, gerovės Lietuvoje nebuvo. Net „sočiaisiais“ 2007 Lietuvoje buvo 625000 žmonių, gyvenančių skurdo rizikoje. Ir tai gerovė? BVP buvo dirbtinai auginamas skatinant infliaciją, biudžetas skolinosi pinigus iš bankų ir švaistė juos kairėn dešinėn. Norint tam padaryti galą ir sustabdyti užburtą infliacijos ratą, reikia didinti mokesčius.
Henrikui,
Kitas kelias daug aiškesnis – būtent dabar reikia visokeriopai skatinti vartojimą ir verslo plėtrą būtent per mokesčių ir PVM mažinimą, o pas mus viskas atvirkščiai. Tik mūsų dabartinė valdžia “šaunieji gelbėtojai”, taip garsiai kalbėję prieš rinkimus apie “per didelius” seimūnų atlyginimus ir kitas prievoles, skatins didinti vartojimą pasididinę savo algas 12 mln. Lt
Dėl ministerijų tai šaunu, kad kažkas išgirsta logiškas mintis(tikrai nepretenduoju į orginalumą:-). Toliau perkėlus šią reikia pradėti galvoti kaip perkelti sveikatos, vėliau teisingumo. Tiek manau pakaktų
O kokiu keliu siulytumete eiti. Pries rinkimus kalbejote, kad Zemes ukio ministerija perkeltumete i Kauna, tai pagyvintu miesto gyvenima. Tai ja jau perkelia ne be naujai isrinktu seimunu nuo Kauno…