Edvardo Galvanausko tinklaraštis

Kauno sėkmės Koalicijai laikas dirbti jau praėjo – atėjo laikas verkti

2008 metų vasarą viešai kreipiausi į miesto merą ragindamas susimastyti dėl savo veiksmų. Padedant kauniečiams, kuriems rūpi miesto ateitis, suskaičiavome, kiek verslo idėjų sužlugdė SĖKMĖS KOALICIJA. Koalicija vadovaujama “jauno, energingo, sumanaus mero”, pasitelkusi krūvos populistų ir neišmanančių “bobikių” armija. Tada buvau apkaltintas populizmu ir noru pakenkti Kaunui ir jo valdžios reputacijai. Už tuometines pamokas man buvo atkeršyta su kaupu (savivaldybės neatsiskaitymas už atliktus darbus, projektų vilkinimas ir t.t.). Betgi šis kerštas labai daug kainavo ir dar kainuos visiems kauniečiams, nes teko perkelti savo verslus iš Kauno. Iki 2009 metų mano verslai mokėjo milijonines sumas Kaunui. Šiandien verslas jau ne Kaune, taigi ir mokesčius mokėsiu ne Kaune… Apmaudu, tačiau kaip aš manau “Nėr to blogo, kas neišeitų į gerą”. Sužinojau kokioje aplinkoje gyvenu. Bandymas įspėti savo miesto valdžią traktuojamas kaip perversmas, naudos siekimas, savireklama Jūsų teismui pridedu šį straipsnį, prisiminkime…

2008 birželio mėn. “Kauno dienoje” ir “Laikinoje sostinėje” spausdintas straipsnis

Gal laikas mokytis aritmetikos, mere?
Verslininkas Augustinas Rakauskas Kauno sporto arenai statyti siūlė 100 mln. litų asmeninių lėšų. Miesto meras A.Kupčinskas šį siūlymą atmetė kaip nepriimtiną.
Į S.Dariaus ir S.Girėno oro uosto dalies pertvarką verslininkai ir sporto organizacijos planavo investuoti maždaug 200 mln. litų. Čia buvo numatyta įrengti SPA, golfo, teniso aikštynus, dviračio takus, kitas aktyvaus poilsio zonas.
Miesto valdžia atmetė šį projektą ir atleido iš pareigų vieną jo iniciatorių – savivaldybės administracijos direktorių A.Keserauską.
Ūkio banko investicinė grupė siūlė investuoti į S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukciją apie 76 mln. litų. Kauno valdžia šių pinigų atsisakė ir paskelbė stadioną kultūros paveldo objektu.
Kauno mero A. Kupčinsko iniciatyva buvo pakeistas miesto tarybos sprendimas, leidęs verslininkams 30 proc. prisidėti prie gatvių ir kelių tiesimo. Dėl šios pakeitimo miestas gali prarasti apie 20 mln. litų.
Kauno valdžia atsisakė bendradarbiauti su bendrove “Roch“ ir nusprendė perimti “Romuvos“ kino teatro valdymą į savo rankas.
Ši procedūra miestui gali kainuoti apie 2 mln. litų. Norėdama išlaikyti nekomercinį kiną, savivaldybė į „Romuvą“ kasmet privalės investuoti mažiausiai po 1 mln. litų.
Miesto valdžia nusprendė perimti visuomenės reikmėms tris apleistus stadionus. Jų rekonstrukcija miestui gali kainuoti maždaug 20 mln. litų.
Kauno valdžia atmetė Lietuvos bušido federacijos siūlymą skirti sklypą japoniško kovų menų centro statybai. Šį projektą ketinę finansuoti japonai buvo suplanavę statyboms skirti apie 40 mln. litų.
Verslininkams už 600 tūkst. litų buvo parduotas „Britanikos“ viešbutis miesto centre. Rinkos kaina – dešimt kartų didesnė. Miestas prarado apie 5 mln. litų.
Verslininkėms buvo perduotas sklypas A.Mickevičiaus gatvėje. Jei jis būtų parduotas aukcione, miesto biudžetą būtų galima papildyti maždaug 1 mln. litų.
Pusvelčiui parduotas savivaldybei priklausęs gyvenamasis namas Savanorių prospekte, šalia „Ortopedijos technikos“ įmonės. Rinkoje reali tokio pastato kaina gali siekti 10 mln. litų.
Kauno valdininkų ir politikų kelionei į parodą Kanuose išleista per 100 tūkst. litų. Paroda nedavė miestui jokios apčiuopiamos naudos.
Kauno valdžia atsisakė tiesti troleibusų liniją į Šilainius. Šiam projektui Vyriausybė buvo pažadėjusi skirti apie 12 mln. litų.
Miesto valdžia nepriėmė dviejų alaus bendrovių siūlymų finansiškai prisidėti prie sporto arenos statybos mainais už vieno iš alaus gamintojų vardo suteikimą arenai. Miestas prarado apie 10 mln. litų.
Dėl neteisėtų sutarčių su rangovais atliekant Marvelės gatvės rekonstrukciją miestas prarado teisę į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. Nuostolis – apie 14 mln. litų.
Savivaldybė pardavė 51 proc. Stoties turgaus akcijų už 9 mln. litų. Miestas pinigų kol kas negavo, nes Kauno valdžia įsivėlė į teisminius ginčus.
Kauno valdžia įsteigė sporto arenos rėmimo fondą, tačiau jo nesugebėjo valdyti. Per septynis mėnesius į fondą surinkta tik 5,7 tūkst. litų.

Maždaug pusė milijardo litų – tiek Kaunas prarado
per vienerius metus, miestą valdant Sėkmės koalicijai
Kauno finansiniai praradimai per metus

Pastaba Nr 1.: Kaunas per metus prarado maždaug 520 mln. litų.
Tai beveik prilygsta praėjusių metų miesto biudžetui.
Pastaba Nr 2.: Sociologinių tyrimų duomenimis, pagal gyvenimo kokybę
Kaunas tarp 60 Lietuvos savivaldybių užima 49-ąją vietą.

verslininkas Edvardas Galvanauskas

Balanos gadynės link arba tiesiog naujieji Energetikos ministerijos pokštai

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija lapkričio 23 d. svarstė elektros energijos, kurią būtina supirkti 2010 metais, teikiant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (toliau – VIAP), kainas. Nutarime pateiktos kainos mažai ką benustebino, tačiau kur gi tas Energetikos ministerijos kalėdinis pokštas kiekvienam iš mūsų?

O pokštas slepiasi viename matematiniame veiksme, kurį kiekvienas atliekame atėję į banką sumokėti mokesčiu t.y. kainą, kuri kaip ir neginčijama, padauginame iš kiekio, kurį suvartojome.

Kadangi Energetikos ministerijai šis veiksmas su elektros energija atrodo pernelyg sudėtingas, būdami šiek tiek raštingais Lietuvos piliečiais, kurie ateinančius metus gal dar neemigruos, pamėginkime įvertinti ministerijos siūlomą 2010 metų apsirūpinimo elektros energija scenarijų. Siekiant išvengti apkaltinimo nekonstruktyviu populizmu, pamėginsime pateikti ir kitą, alternatyvų, scenarijų, kuris gal ne toks ambicingas, tačiau arčiau savų, kad ir skylėtų marškinių.

Pagal Energetikos ministerijos planuojamą scenarijų 2010 metais VIAP biudžetas centralizuoto šilumos tiekimo sektoriui sieks apie 126 mln. Lt. Už šią sumą visi Lietuvos gyventojai nusipirks 1,05 TWh elektros energijos, arba tik apie 12 % metinio kiekio už kainą, kuri lygi 18,65 ct/kWh. Apie 2,5 karto didesnį elektros energijos kiekį (2,5 TWh) Energetikos ministerija verčia pirkti iš AB „Lietuvos elektrinės“ (toliau – LE) už kainą, kuri yra 29,31 ct/kWh. Kitaip sakant VIAP biudžetas LE siekia net 733 mln. Lt, žinant, kad LE yra pati neefektyviausia elektrinė, prarandanti daugiau kaip 60% nupirktos energijos gamtinių dujų ar mazuto pavidalu. Toks primetamas sprendimas būtų kaip ir logiškas, jeigu nebūtų kitų alternatyvų – bet jos yra. Ministrai per daug užimti, todėl mes pamėginsime įvertinti galimas alternatyvas ir jas koncentruotai pakomentuoti.

Visų pirma VIAP kvotų skirstymo tvarka yra daugiau nei ydinga, kadangi metinis kiekis paskirstomas ne ekonominio naudingumo, o instaliuotų galių principu, kas juntamai didina vidutinę VIAP kainą. Nepaisant to, žymiai didesnis absurdas sietinas su VIAP lėšų prioriteto nustatymu. Energetikos ministerija LE kvotą grindžia būtinumu finansuoti LE naujojo, jau devintojo, energetinio bloko statybą. Grįžtant prie straipsnio pradžioje paminėto matematinio veiksmo nėra sudėtinga suprasti, kad finansavimas atliekamas ne energijos kiekio vienetais, skiriamais VIAP, bet pinigais. Iš čia natūralus klausimas – kodėl padidinant elektros energijos vieneto kainą ir sumažinant gamybos kiekį negalima būtų užtikrinti LE statomo naujojo energetinio bloko finansavimo. Kitaip tariant LE skirti tik tokią kvotą, kuri užtikrintų vadinamąjį „karštą“ rezervą, būtiną energetiniams saugumui garantuoti.

Pailiustruokime šį siūlymą skaičiais. Skaičiavimuose priimame, kad 2010 metais vidutinė gamtinių dujų kaina sieks 800 Lt už tūkst. m³, o mazuto kaina bus artima gamtinėms dujoms, vertinant pagal energetinę vertę. Taip pat darome prielaidą, kad kuro balansą sudarys 50 % gamtinės dujos ir 50 % mazutas. Vidutinė 2010 metų apyvartinių taršos leidimų (toliai – ATL) kaina bus apie 50 Lt/ATL. Įvertinant auščiau pateiktas prielaidas ir priimant 38 % elektros energijos gamybos bendrąjį efektyvumą bei skirtą VIAP kvotą (2,5 TWh) LE turės apie 137 mln. Lt grynųjų pajamų, atėmus išlaidos kurui ir ATL, kurios siekia apie 566 mln. Lt. Kitaip tariant, norint užtikrinti LE pastoviųjų sąnaudų padengimą, netgi įvertinant naujojo bloko statybą, reikia garantuoti 137 mln. Lt grynąjį pajamingumą.

Siekiant užtikrinti LE „būtinąjį“ grynąjį pajamingumą siūlome tokį scenarijų. Priimkime, kad LE techninis minimumas 150 MW energetiniams blokams siekia apie 40 %. Vieną kartą ir visiems laikams Valstybinė energetikos inspekcija turėtų duoti ekspertinę išvadą, o koks gi iš tikrųjų yra tas LE techninis minimumas, kadangi ši sąvoka dažnai naudojama kaip koziris derybose su politikais ir netgi kainų komisija. LE dirbant minimaliu apkrovimu per metus būtų pagaminama apie 0,5 TWh elektros energijos. Galiojant aukščiau pateiktoms prielaidoms dėl kuro ir ATL kainų, bei įvertinant mažesnį energijos gamybos efektyvumą dirbant minimalia apkrova – 33 %, reikėtų LE gaminamos elektros energijos kainą padidinti iki 54,66 ct/kWh, kad būtų garantuotas 137 mln. Lt grynasis pajamingumas. Iš pirmo žvilgsnio tai įspūdinga kaina, tačiau visi suprantame, kad energijos tiekimo patikimumas kainuoja, todėl LE turi būti gyvybinga energetikos įmonė, tačiau galimai mažesniais kaštais.

Taip pat analizėje darome prielaidą, kad 0,9 TWh kiekį pagamins centralizuoto šilumos tiekimo įmonės už tą pačią 18,65 ct/kWh kainą, likęs 1,1 TWh kiekis bus importuotas už vidutinę 14 ct/kWh kainą. Pasirinkus mūsų siūlomą scenarijų bendrame rezultate gauname, kad sumažinus iki minimumo elektros energijos gamybos kiekį LE ir išnaudojant centralizuoto šilumos tiekimo įmones bei sąlyginai pigų elektros energijos importą per metus galima būtų sutaupyti beveik 138 mln. Lt nepadarant jokios neigiamos finansinės įtakos LE.

Siūlomo scenarijaus įgyvendinimas turi visą eilę kitų teigiamų aspektų, susijusių su šilumos kainos sumažėjimu, nes pastovieji kaštai būtų išdalinami didesniam pagamintos elektros ir šilumos energijos kiekiui, dėl didesnio energijos gamybos efektyvumo būtų fiziškai mažiau teršiama gamta, energijos tiekimo patikimumo atžvilgiu energijos gamyba būtų labiau išskaidyta. Didėjant kuro kainoms siūlomo scenarijau efektas tik didėja, pavyzdžiui gamtinių dujų kainai priartėjus prie 900 Lt už tūkst. m³ ribos, ekonominis efektas būtų apie 187 mln. Lt.

Nepaisant akivaizdžios naudos Energetikos ministerija nenori ar negali vadovautis sveika ekonomine logika, kas sugrąžins mus ne į 2003 metus, bet kur kas toliau – gal net į balanos gadynę …

Ar laikas priešintis dviejų partijų valdomai situacijai Lietuvoje?

Ponia Aurelija lieka ištikima savo teiginiui – jog tam, kad visų mūsų, t.y. liaudies, dabartiniai – sovietinio sukirpimo politikai negalėtų valdyti, turi užaugti kelios visiškai laisvų žmonių kartos. Esu įsitikinęs, jog pasipriešinti turime kur kas anksčiau -   būtent dėl šios priežasties pasukau į politiką. Mano giliu įsitikinimu seime politinės partijos neturėtų turėti daugiau nei 50% mandatų. Seimo nariai turi būti kuriančios asmenybės, savo srities specialistai – praktikai. Šiandien mes valdžioje turime teoretikus! Ir tai daugiausiai partinių mokyklų teoretikai (G.Kirkilo pvz). KĄ MES galime gauti iš valdžios kuri NIEKADA GYVENIME nedirbo darbo SAU? Žmonės kurie daugiausiai PLEPA o ne dirba(t.y. kuria vertę) arba vykdo KITŲ nurodymus? Tokie asmenys niekada neišves mūsų į “šviesų rytojų”. Tačiau jie puikiausiai moka SKALDYTI ŽMONES, priešinti vieną su kitu. Tokią politiką vykdydami jie stumia Lietuvą atgal – jei ne į Rusijos, tai dabar į ES vergiją. Juk 1940-siais lygiai taip pat dalis supriešintos tautos po ekonominių sunkumų nutarė patikėti “šviesiu rytojumi” ir išdavė nepriklausomybės idėją. Šiandien vyksta lygiai tas pats scenarijus – dėl narystės ES mes pritarėme AE uždarymui visiškai negalvodami kaip gyvens Lietuvos žmonės. Ar tai ne tas pats scenarijus? Dabar reikės lenktis elektros ir naftos tiekėjams, kad turėtume bent šiek tiek pigesnę energiją. Ir kas kaltas dėl tokios Lietuvos padėties? MANO GALVA MES PATYS!!! Mes – visi tie kurie piršto dykai nepajudinsime, mes kurie nusivylę valdžia, todėl neiname balsuoti, mes – kurie pavydime savo kaimynui todėl, kad jam gerai sekasi, mes – kuriems gera todėl, kad bloga kitiems!!! Ir nekaltinkime kitų, nes patys esame kalti.

“Kas nepasimoko iš istorijos turi ją pakartoti”

Labai gaila, bet Lietuviai savo istorijos taip ir neišmoko. Nieko nuostabaus, juk mūsų tėvų karta (nuo 1932) nesimokė LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS istorijos – paprasčiausiai  nespėjo. Vėliau nebuvo laiko ir galimybių. Senelių karta, kuri buvo sušaudyta ir ištremta, be abejo ją žinojo, todėl, vedami istorijos pamokų ir tėvynės meilės jausmo, jie mums iškovojo pirmąją nepriklausomybę, kovėsi dėl jos miškuose, žuvo ar buvo ištremtas. Mūsų karta sovietų mokykloje Lietuvos istorijos vadovėlį turėjo … bemaž 30 psl. Visa kita buvo TSRS istorija ir sovietinė “propoganda”. Nenuostabu, kad mažai kas iš mūsų kartos gerai žino Lietuvos istoriją. Tikriausiai retas Lietuvos valdžios vyras išvardintų LDK kunigaikščių vardus ar papasakotų apie LDK klestėjimo metus. Veikiausiai ir LR nepriklausomybės signatarai daugiau asmeninio noro VALDYTI vedami siekė nepriklausomybės. Niekaip kitaip negaliu paaiškinti, kodėl visi tautos vedliai tiek mažai dėmesio skyrė LIETUVIŲ TAUTOS nacionalinio patriotizmo ugdymui. Neužauginome patriotiškai nusiteikusios kartos, nesistengėme, nors galėjome. Mūsų vaikai turi augti ne internacionalistais, bet savo šalies patriotais. Juk jei tauta negerbia savo šalies istorijos ji pasmerkta išnykti. Mūsų dabartinė valdžia konservatoriai, kurie labiausiai iš visų politinių jėgų deklaruoja tautiškumą, naikina tautą taip pat uoliai, kaip tai darė stalinas. Dabar mūsų jaunimas tremiamas  mokytis svetur. Iš ten į Lietuva jie sugrįš(gal) tik pasenti … Valdžia daro viską, kad išvažiuotų ne tik mokslo jaunimas, bet ir likęs pats gabiausias gydytojas, mokytojas, specialistas, sumaniausias verslininkas. Tie kurie dedasi Tėvynės gelbėtojais niekaip “nesupranta”, kad proteguoti reikia LIETUVOS ŽMONES  ir jų verslą, o ne stambųjį kapitalą iš užsienio. Lietuva per jauna, kad galėtų konkuruoti su užsienio kapitalu, todėl privalomai vietinis verslas turi turėti pirmenybę prieš bet kokią užsienio kapitalo įmonę. Ir ši nuostata turi būti aiškiai išreikšta ir jos turi laikytis visi be išimties. Kitaip – TAUTOS IŠDAVIMAS. Už išdavystę – tribunolas ir pageidautina be senaties termino. LDK  Vytautas uždraudė kitataučiams turėti dvarus Lietuvoje, tai iki mūsų dienų išlaikė Lietuvos valstybę. Sekime iškiliausių mūsų tautos bočių takais tik tada išliksime, kitaip ate Lietuvėle. Ar supras kada mūsų valdžios vyrai? Nors, gal tai ir dėsninga : Tėvynės sąjunga-krikščionys demokratai skamba taip keistai kaip ėriukas su vilku viename tvarte (prisiminkime kaip Lietuva buvo pakrikštyta). Gal jie ir nesupras, ypač jei to nesupras mūsų piliečiai.

Valdžios ponai pamišo ar pamiršo?

Pati idėja perkelti žemės ūkio ministeriją į Kauną nėra nauja, nes jau eilę metų apie tai kalba ne vienas politikas. Ir kalbos visada prasideda prieš rinkimus. Man džiugu, kad ir šį kartą apie tai gana drąsiai prabilo konservatorius gerb. K.Starkevičius. Tik ar užteks jam kantrybės ir nuoseklumo iki galo ginti šią nuomonę, ar nebus taip, kaip su Kauno arena – mintis apie statybas pradėta diskutuoti prieš 10 metų, o įgyvendinti pradėta ne konservatorių iniciatyva tik po 8 metų? Ar nebus taip ir su žemės ūkio ministerija? Nes kiek man teko girdėti ” Vilniaus valdžios ponų” demagogijų – tikrai lengva nebus. Valdžios ponai (ypač vilniečiai) iš baimės netekti postų visai pamišo ir pamiršo, kad Kaune šios srities specialistų žymiai geresnių ir daugiau nei Vilniuje. Ir diskutuodami, kad reikės kažkam važinėti iš Vilniaus į Kauną, nesupranta, kad jei jau ir TIEMS NEPAKEIČIAMIEMS (kurių pilnos kapinės) ir tektų važinėti, tai jų gerokai mažiau, nei Lietuvos ūkininkų, kurie šiandien priversti trenktis į Vilnių ir dusintis kamščiuose. Todėl gali būti, kad dėl tos saujelės “Specialistų” nepritars šiai idėjai ir K.Starkevičiaus kolegos. Todėl raginu visus blaivaus proto politikus, nepriklausomai nuo partinių simpatijų, pritarti šiai idėjai ir palaikyti mintį – decentralizuoti valdžios aparatą, logiškai perkeliant į kitus miestus kai kurias ministerijas. O mes kauniečiai turime vienytis ir palaikyti šią mintį ir pareiškimais, ir jei reikės veiksmais.

Mokesčiai. Ar tuo keliu einame?

Normalios šalys krizės padarinius bando švelninti mažindamos mokesčius ir skatindamos kurti darbo vietas. Ar gali mūsų valdžia suprasti, kad padidintas PVM mokestis užguls ne tik ant verslininkų pečių, bet ir ant kiekvieno žmogaus ir visų pirma per pirmojo būtinumo prekes-tokias kaip maistas ir komunaliniai patarnavimai. Man keista, kad valstybės vyrai savo gelbėjimo programoje visiškai nekalba apie kitas priemones mokesčiams surinkti pvz: korupcijos ir kontrabandos sumažinimas, nelegalus darbas, piknaudžiavimas lengvatomis, nedarbingumo lapeliais. Ar ne geriau didinti akcizus alkoholiui, tabakui ir naftos produktams, padidinti mokesčius prabangos prekėms pvz: prabangiems automobiliams ir baldams, juvelyriniams ir meno dirbiniams, apmokestinti papildomą nekilnojamą turtą, panaikinti monopolijas, sutvarkyti viešųjų pirkimų procedūrų pirkimą kaštų-naudos naudos atžvilgiu ir t.t.  Žinoma tam reikalingas visuotinas deklaravimas, kurio kažkodėl seimūnai vengia. Gerai pagalvojus galimą rasti daug kitų būdų mokesčiams surinkti, neinant lengviausiu keliu surenkant mokesčius iš ir taip sunkiai besiverčiančių žmonių ar smulkaus ir vidutinio verslo.

Dėkui visiems padėjusiems man rinkimuose.

Esu labai dėkingas visiems kas mane palaikėte rinkimuose, visiems kas balsavote už mane ir socialliberalus. Džiaugiuosi, kad Kaune per metus laiko padidėjo mūsų simpatikų (net 30% lyginant su paskutiniais rinkimais), todėl tikiuosi, kad mano mąstymas bei poelgiai teisingi. Tikiuosi, neprarasti Jūsų visų ir norėčiau dirbti toliau, neprarandant optimizmo. Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą – konkurencija sudaryta esantiems valdžioje per rinkimus, tikiuosi privers juos geriau dirbti seime, jei nori būti išrinkti ir toliau. Todėl net jei mes ir pralaimėjome visgi atlikome didžiulį gerą darbą.

NUOŠIRDŽIAI DĖKOJU JUMS VISIEMS UŽ PALAIKYMĄ.

Bendraukime  visi toliau

Dėkoju visiems bendraminčiams

Prieš išeidamas balsuoti ir dar nežinodamas savo rezultatų noriu JUMS ištarti šiuos žodžius:

Dėkoju visiems kurie man padėjo ruoštis ir dalyvauti šiuose rinkimuose, visiems kurie buvote su manimi iki rinkimų ir tikiuosi būsite po jų, dėkoju savo bendrapartiečiams, draugams, pažįstamiems, artimiesiems, bendradarbiams ir ypatingai savo mylimai žmonai Ramunei už jos iškęsta vienatvę tais vakarais, kuriuos aš praleidau ruošdamasis šiems rinkimams, bendraudamas su žmonėmis. Labai džiaugiuosi tuo, kad per šį laikotarpį aš pažinau dar daugiau nuostabių žmonių ir mano pažįstamų ratas dar labiau išsiplėtė, net už Kauno miesto ribų. Sutikau nemažai ir piktų žmonių, man jų nuoširdžiai gaila, nes jie labiausiai kenkia sau…

Tačiau tikiu, kad visgi viskas krypsta gerėjimo linkme ir mano dalyvavimas šiuose rinkimuose bent jau privertė pasitempti esančius valdžioje.

LABAI AČIŪ JUMS VISIEMS!

Atsakymai lankytojams #1

Martyno klausimas: Ar Vyriausybė taikys nuolaidas žmonėms, perkantiems hibridiniais arba elektriniais varikliais varomas mašinas? Ar bus nustatytas aplinkosaugos mokestis visureigių, senų mašinų vairuotojams?

„ne melo“ klausimas: Laba diena, itin sunku buvo rasti jūsų šį skyrelį.
Kaip jūs apibūdintumėte kas yra moralė?
Ačiū

skaityti daugiau »

Ar įmanoma būnant seimo nariu atstovauti žmonėms?

Manau, kad įmanoma, žinoma jei labai norisi. Taigi sugalvojau štai tokią sistemą:

1. Surenku savo bendraminčių žmonių ratą. Visi norintys dalyvauti seimo įstatymų svarstyme atsiunčia duomenis: vardas, elektr.paštas (gerai būtų ir skyp’as), išsilavinimas-profesija, socialinė padėtis(dirbantis, bedarbis, augina vaikus ir t.t.).
2. Suregistruoju visus savo duomenų bazėje suskirstydamas pagal atitinkamas grupes.
3. Vyksta įstatymo projekto svarstymas, kurį paskelbiu savo tinklaraštyje ir pranešu el.paštu ar skypu, kad kiekvienas Jūsų pasižiūrėtų, apsvarstytų ir pareikštų pastabas iki tam tikro laiko.
4. Vėliau vyksta balsavimas mano tinklapyje.
5. Po šių veiksmų aš atstovauju Jūsų daugumos nuomonę seime.

Išsakykite savo nuomonę šiuo klausimu.